Humanitarinės krizės grėsmė Malyje

Nuo sausio vidurio ir iki šios dienos vykstantys susirėmimai tarp Malio karinių pajėgų ir Nacionalinio Azawado išlaisvinimo judėjimo kovotojų, tuaregų sukilėlių, norinčių autonomijos nuo centrinės valdžios, prie kurių prisišliejo nemažai buvusių Ghadaffi režimo Libijoje samdinių, nusinešė jau daug gyvybių, o dabar grasina išprovokuoti didelę humanitarinę krizę visoje šalyje.

Mažiausiai 130 000 asmenų buvo priversti palikti savo namus, savo teritorijas ir tapti pabėgėliais. Pusė iš jų liko Malyje, kita pusė persikėlė į aplinkines valstybes – Nigerį, Mauritaniją, Alžyrą. Tarptautinės humanitarinės organizacijos jau išsiuntė pagalbos siuntas ir paskelbė naujas rinkliavas, už kurias būtų galima nupirkti svarbiausius produktus ir daiktus pabėgėliams.

Katalikiškai žinių agentūrai Fides situaciją komentavęs Jean Zerbo, Malio sostinės Bamako arkivyskupas, sakė, kad daug metų besitęsiantis konfliktas vėl įsiplieskė tuo metu, kai šalyje situacija jau ir taip buvo sunki – dėl sausros užderėjo menkas derlius, gyvulių bandoms trūko ganyklų.

Ganytojas pridūrė, kad prie istorinių konflikto šaknų prisideda nauji interesai – prekyba narkotikais, nesuvaldomų karo vadukų ambicijos.

Arkivyskupas Zerbo Vatikano radijui pasakojo, kad katalikų Bažnyčia Malyje, nors ir labai nedidelė, ieško būdų kaip padėti žmonėms. Malio Caritas organizacija, kaip ir aplinkinių šalių Caritas organizacijos, bendradarbiaudamos su Caritas Internationalis, teikia įvairios humanitarinės pagalbos pabėgėliams – vandenį, maistą, vaistus, būtiniausius daiktus ir higienos produktus. Antra, stengiasi surinkti ir skleisti patikimą informaciją didelės dezinformacijos fone. Trečia, Bažnyčia meldžiasi už susitaikymą ir taiką – kiekvienoje katalikų bažnyčioje sekmadienį yra kalbama speciali malda. Ketvirta, katalikų bendruomenė pasirengusi dalyvauti diskusijose, kurios padėtų užmegzti dialogą ir problemas spręsti demokratiškai, o ne ginklais. (Vatikano radijas)