Antradienį, vasario 28 dieną, buvo paskelbta oficiali popiežiaus Benedikto XVI dienotvarkė
VII Pasauliniame šeimos susitikime, kuris gegužės 30 – birželio 3 dienomis vyks Milano
mieste ir arkivyskupijoje. Tačiau katalikiškų šeimų susitikimai su Šventuoju Tėvu,
kad ir labai svarbūs, neišsemia viso renginio turtingumo ir įvairovės.
Pasaulinio
šeimų susitikimo oficialiame interneto portale „family2012.com“ aprašomi įvairūs pasiruošimo
darbai. Tokio masto susitikimas – birželio 3 dienos, sekmadienio, šv. Mišiose tikimasi
apie milijono dalyvių – yra neįsivaizduojamas be savanorių pagalbos. Jų reikėtų apie
5000, šiuo metu yra užsiregistravusių apie 3000. Daugiausia iš Italijos, bet taip
pat ir iš kitų kraštų. Milano arkivyskupija vis dar kviečia atsiliepti tuos, kurie
norėtų tokiu būdu prisidėti prie gero Pasaulinio šeimų susitikimo organizavimo. Savanorių
amžius – nuo 18 iki 70 metų. Užduočių trukmė – nuo trijų dienų iki poros mėnesių.
Uždavinių įvairovė – nuo informacijos teikimo telefoniniame centre iki vadovavimo
grupėms. Galima pridurti, kad atskira savanorių rūšis yra ir tos šeimos, kurios sutiko
savo butuose ar namuose priimti iš Europos ir kitų kontinentų atvykusias šeimas. Šiuo
metu apie 1300 šeimų pažadėjo atverti savo duris susitikimo svečiams.
Tačiau
skaičiai, kad ir įspūdingi, nėra savitiksliai. Jų paskirtis yra sielovadinė – padėti
šeimoms gyvai išgyventi susitikimo temą: „Šeima: darbas ir šventė“, tiek socialinėje,
tiek bažnytinėje perspektyvoje.
Šiuo požiūriu VII Pasaulinis šeimų susitikimas
Milane turi būti tiek atvykimo, tiek naujos pradžios taškas. Kaip pažymėjo Benediktas
XVI savo laiške, kuriame paskelbė apie susitikimo laiką, vietą ir temą, šeimų susitikimas
duos didžiausių vaisių tik tuo atvejų, jei jam bus nuosekliai ruošiamasi prieš tai
vietinėse bendruomenėse – grupėse, parapijose ar vyskupijose. Popiežius tame pat laiške
paminėjo kelis tarpusavyje derančius ruošimosi aspektus: bendrą maldą, teologinį ir
dvasinį apmąstymą, bendruomeninius susitikimus, taip pat plačiosios visuomenės dėmesio
atkreipimą į šeimos tematikas. Komentuodamas pastarąsias, Benediktas XVI rašė, jog
darbas ir šventė yra vienodai svarbūs asmenų ir šeimų augimui. Žmogui reikia tiek
instrumentinių gėrių, tiek gėrių, trokštamų dėl jų pačių. Pirmajai kategorijai priklauso
darbas, rinka, technika, pinigai. Antrajai – šeima, draugystė, solidarumas, muzika,
dvasingumas, šventė. Asmeniui reikia abiejų šių dimensijų. Jis nuskurs, jei, pavyzdžiui,
didžiausio pelno logika užgoš žmogiškus santykius, jei dėl darbo atsisakys šventinių
dienų.
Kardinolas Angelo Scola, Milano arkivyskupas, po popiežiaus programos
paskelbimo davęs interviu Vatikano radijui, komentavo, jog mūsų moderniose išsivysčiusiose
vakarų visuomenėse šeimų socialinė ir pilietinė jėga silpnėja. Į šeimą linkstama žiūrėti
tik kaip į kontraktą tarp dviejų privačių asmenų, kurie elgiasi kaip išmano. Tirpsta
šeimos, kaip visuomenės ląstelės, vertės suvokimas. Į tai reikia reaguoti rodant ir
liudijant šeimos kaip „visuomeninio fakto“ vertę, kuriai gera politinė tvarka neturi
būti abejinga.
Jam antrina kardinolas Ennio Antonelli, Popiežiškosios šeimų
tarybos pirmininkas – neretai mūsų visuomenėse pavienis individas yra vertinamas ekonomiškai
funkcionalesniu už šeimą: jis yra labiau mobilesnis, judresnis, pasiruošęs darbui
atiduoti daugiau laiko ir energijos. Šeima vertinama tik kaip individualių jausmų
ir poreikių vieta, nebegauna tinkamo juridinio, kultūrinio, politinio palaikymo. Tad
Pasaulinio šeimų susitikimo tema, jei nagrinėjama rimtai, paliečia ir gilumines mūsų
visuomenių, mūsų mentaliteto prielaidas.
Rimtam pasiruošimui yra skirtos 10
katechezių, įvairiomis kalbomis paskelbtos VII Pasaulinio šeimų susitikimo portale.
Jos suskirstytos į tris dideles kategorijas, liečiančias šeimą, darbą ir šventę. Katechezės
pradedamos ir užbaigiamos malda, jų metu skaitomas Dievo žodis, komentuojamas Biblijos
ir Bažnyčios Magisteriumo šviesoje. Malda ir komentarai yra jungiami su šeimų patirtimi
ir gyvenimu visuomenėje, nevengiant kelti sunkius ir sudėtingus klausimus. (Vatikano
radijas)