Šventasis Sostas su nerimu stebi poslinkius Sirijoje

Sirijos režimo ginkluotosios pajėgos jau beveik visą mėnesį atakuoja Homso miestą, kuris yra virtęs sukilusiųjų prieš prezidento Asado valdymą bastionu. Kasdien žūsta bombarduojamo miesto gyventojai. Dešimtys žmonių žuvo taip pat trečiadienį, 26-tą bombardavimų dieną.

Poslinkiams Sirijoje buvo skirta devynioliktoji Žmogaus teisių tarybos sesija Ženevoje. Sesijos dalyviai, tarp kurių yra ir arkivyskupas Silvano Tomasi, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas Ženevoje prie JT ir kitų tarptautinių organizacijų, pasmerkė Sirijoje tebesitęsianti smurtą.

Arkivyskupas Tomasi kalbą pasakė antradienį. Jis pažymėjo, jog Šventasis Sostas nerimauja dėl poslinkių Sirijoje, tačiau viliasi, kad bus išgirstas popiežiaus Benedikto XVI prašymas, jog sirų tauta prioritetą skirtų dialogo, susitaikymo ir taikos paieškoms. Šį raginimą Šventasis Tėvas išsakė sekmadienį, vasario 12 dieną. Jį dar kartą pakartojo Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas.
Gavęs žodį devynioliktosios sesijos „svarbiuose debatuose apie Siriją“, arkivyskupas visų pirma pareiškė, kad Šventasis Sostas su dideliu susirūpinimu seka dramatiškus ir daugėjančius smurto proveržius Sirijoje pareikalavusius daug aukų ir kančių.

Šventasis Tėvas, vasario 12-osios kalboje karštai prašė sustabdyti smurto proveržius ir kraujo praliejimą Sirijoje. Tą sykį popiežius tvirtino, jog visi konflikto dalyviai turi skirti pirmumą dialogo, susitaikinimo ir įsipareigojimo taikai keliui. Arkivyskupas Tomasi kvietė nepasiduoti smurto logikai, pagal kurią smurtas generuoja dar daugiau smurto. Niekuomet nevėlu atsisakyti smurto! - pažymėjo tarptautinės bendruomenės atstovų akivaizdoje Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas.

Šventasis Sostas sirų tautai draugiškai tiesia ranką, visiems jos atstovams, nepaisant religijos ar etninės kilmės. Sirijoje nuo seno taikingai sugyvena skirtingos religinės ir tautinės bendruomenės. Tai turi išlikti. Šventojo Sosto delegacija prašo sirų neišleisti iš akių šio paveldo ir tada kai siekiama atsiliepti į skirtingų tautos narių teisėtus lūkesčius. Sirija, kaip visos kitos tautos, yra tautų šeimos narė, todėl tarptautinė bendruomenė teisingai daro reikšdama savo susirūpinimą dėl regiono taikos ir stabilumo.

Šventasis Sostas įsitikinęs, jog regioninės ir daugiašalės organizacijos yra labai svarbios pasaulio taikai ir stabilumui, ypač krizės metu, todėl visos iniciatyvos, kuriomis siekiama dialogu ir susitaikinimu paskatinti taiką yra labai sveikintinos. Tačiau, baigė savo kalbą Nuolatinis stebėtojas arkivyskupas Tomasi, popiežius vasario 12 dieną pažymėjo, jog atsakomybė pirmiausiai gula ant Sirijos tautos pečių ir prašė sirų tautą prioritetą skirti dialogo, susitaikymo ir taikos paieškoms.

Nuncijaus Damaske patirtis

Visos Sirijos krikščionių bendruomenės šiomis dienomis, nors ne tą pačią dieną, įžengė į Gavėnios liturginį laikotarpį. Tačiau pasak nuncijaus Damaske, arkivyskupo Mario Zenari, sirų Gavėnia prasidėjo prieš 11 ar 12 mėnesių, o dabar sirai išgyvena kančios savaitę.

Nuncijus neseniai gavo Sirijos vyriausybės leidimą dalyvauti Tartus mieste prie Viduržiemio jūros vieno vyskupo ingreso iškilmėje, tačiau pareigūnai liepė skristi, aiškindami, jog keliauti automobiliu pavojinga. Homso katalikų kunigas, su kuriuo bendrauja nuncijus, jam skundėsi, kad negali išvykti iš namų dėl gatvėje gulinčių lavonų, karių ir eilinių gyventojų, tarp kurių yra ir dar gyvų sužeistų žmonių. Grįžęs į Damaską nuncijus prasilenkė su grupe žuvusių sūnų gedinčių motinų. Jos atvyko į oro uostą atsiimti kritusių karių palaikus. Nuncijus dalijosi taip pat kitais savo ir sukrėstų gyventojų atsiminimais, liudijančiais apie padėties Sirijoje dramatiškumą.

Pasak JT Vaikų fondo, maišto malšinimo veiksmuose žuvo iš viso 500 mažamečių. Prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasirodė pranešimas apie vienos 17 asmenų šeimos egzekuciją vietovėje prie Homso miesto. Visi buvo išrikiuoti priešais mūrą ir nušauti, įskaitant 10 mėnesių kūdikį.

Humanitarinė padėtis daug kur Sirijoje tapo kritiška, ypač Homse, kur jau stinga maisto ir vaistų, kur sudėtinga gelbėti ir gydyti sužeistuosius, laidoti mirusiuosius. Kenčia žmonės visoje šalyje. Tūkstančiai tapo benamiais, sunkiai įstengiančiais išsimaitinti, sakė Vatikano radijui Apaštališkasis nuncijus Sirijoje, arkivyskupas Mario Zenari.

Pranciškonų sielovadiniai rūpesčiai

Mūsų misija dabartinėmis baimės ir nesaugumo sąlygomis – guosti žmones ir skelbti taiką. Šiais žodžiais Damasko bendruomenės pranciškonas, t. Romualdo Fernandez, OFM, Tabbale ekumeninio centro direktorius apibūdino savo ir kitų pranciškonų bendruomenių pašaukimą dabar. Padėtis yra nepastovi ir neaiški, pažymėjo kunigas, kuris drauge yra Damasko Šv. Pauliaus atsivertimo šventovės rektorius.

Tęsiame savo socialinę ir pastoracinę veiklą. Daug meldžiamės ir pastoviai kviečiame taikytis ir susitaikyti, kad būtų galima viltingai ruoštis ateičiai, sakė misijų žinių agentūrai „Fides“ t. Fernandez. Kunigas pasakojo, kad prie visų pranciškonų vienuolynų veikiančios vaistinės Damaske, Alepe, Latakijoje ir Oronto upės slėnyje, tapo žmonių susitikimo vietomis ir prieglaudomis. Pranciškonai su kitomis krikščionių bendruomenėmis stengiasi patenkinti visų stokojančiųjų poreikius, nieko neišskiriant religijos ar tautybės pagrindu, kalbėjo Damaske gyvenantis pranciškonas.

Sirijos krikščionių bendruomenę sudaro apie 10 procentų gyventojų. Tai maždaug 875 tūkstančiai žmonių, katalikų, ortodoksų, protestantų ir anglikonų. Dauguma Sirijos krikščionių gyvena Damaske, Alepe, Homse ir Latakijoje. (Vatikano radijas / Fides)