Kardinolai su popiežiumi svarstė kaip atevangelizuoti žmoniją

Popiežius Benediktas XVI ir Kardinolų kolegija penktadienį buvo susirinkę į nepaprastą asamblėją, kurioje aptarinėjo svarbiausius katalikų Bažnyčios uždavinius, įskaitant tuos, kuriems Šventasis Tėvas skiria pagrindinį dėmesį – evangelizavimo, tikėjimo perdavimo ir ugdymo klausimus.

Kardinolų posėdyje penktadienį Naujoje sinodo salėje Vatikane po įvadinių arkivyskupų Timothy Dolano ir Salvatore Fisichella kalbų vykusioje diskusijoje pasisakė iš viso 27 kalbėtojai. Septyni pasisakė ryto sesijoje, kiti popietinėje sesijoje, kurią užbaigė paties popiežiaus Benedikto XVI darbus reziumavusi trumpa kalba.

Pažymėjęs, jog kardinolų pasisakymai sudaro labai plačią minčių ir siūlymų mozaiką, Šventasis Tėvas išskyrė tris svarbiausias temas. Jis iškėlė Vatikano II Susirinkimo svarbą Jėzaus ir tikėjimo atradimui mūsų laikais, pažymėjo būtinumą pradėti tikrą katechezės atnaujinimą, kuris leistų atskleisti jos labai brangius tiesos turtus ir duoti atkirtį religiniam analfabetizmui, apie kurį penktadienio pranešime kalbėjo Niujorko ganytojas T. Dolan.

Popiežius pakartojo savo gilų įsitikinimą dėl būtinumo išpažinti Dievo apsireiškimą jo Sūnuje Jėzuje Kristuje, nes, sakė Benediktas XVI, „jeigu nėra tiesos, nėra kompaso, tada nežinome kur eiti“. „Tik jei yra tiesa, gyvenimas yra turtingas ir gražus. Jei nesivadovausime šiuo įsitikinimu, negalėsime atevangelizuoti savo laikmečio žmonijos“.

„Kadangi Dievas yra meilė, tiesa išreiškiama meilėje, kuri savo ruožtu „liudija tiesą““. Popiežius baigė kalbą siūlydamas, kad „Tikėjimo metų“ moto galėtų būti susumuotas šiais žodžiais: „Gyventi tiesa meilėje“.

„Tikėjimo metų“ ir jų šventimo temai irgi buvo skirta daug dėmesio. Kardinolai siūlė parengti susikaupimui skirtą specialų Liturginį metų vadovą, drąsino keliauti į Šventąją Žemę ir į Romą bei puoselėti naujas apaštalavimo formas. Kardinolai primygtinai prašė, kad bendras krikščionių įsipareigojimas tikėjimui į Kristų būtų ekumeninis, kad Vatikano II Susirinkimo naujiena būtų tarsi kompasas mūsų laikmečio Bažnyčios kelionėje, kad būtų liudijamos krikščioniškojo džiaugsmo ir šventumo vertybės, kad nenustotų žavėjimasis šventaisiais.

Kardinolų pasitarimo dalyviai be to kalbėjo apie įvairius kitus evangelizavimo uždavinius įvariuose pasaulio regionuose ir kultūrose. Buvo paminėta Kinijoje per įvairius išbandymus auganti krikščionių bendruomenė, Indijoje puoselėjamas tarpreliginis dialogas ir pastangos šalinti skurdą, Artimųjų Rytų regiono krikščionių bendruomenės sunkumai, Lotynų Amerikos gyventojų liaudies pamaldumo svarba evangelizavimui, konfrontacija su sekuliarizmu, kuris Vakaruose stumia religiją iš visuomenės gyvenimo, aptariami kiti įvairūs iššūkiai ir sunkumai, kaip ir drąsinančios perspektyvos bei įvykiai, kurie yra tikri vilties ženklai, naujos ir gyvastingos bažnytinio gyvenimo išraiškos, Pasaulio jaunimo dienos, Tarptautiniai eucharistiniai kongresai.

Kardinolai su popiežiumi dėmesį skyrė krikščioniškojo ugdymo, katechezės atnaujinimo, tikėjimo perdavimo jaunimui, evangelizuotojų – pasauliečių, kunigų ir vienuolių – formacijos klausimams ir apskritai svarbai ugdyti brandų tikėjimą, sugebantį liudyti šiuolaikiniam pasauliui. (sk)