Kardinolas Vingt-Trois. Pasaulietiškumas neturi tapti religijų draudimu

Artėjant prezidento rinkimams Prancūzijoje, suaktyvėjo debatai šioje šalyje, vienaip ar kitaip liečiantys ir katalikų bendruomenę, ypač socialistų kandidatui Francois Hollande į savo politinę programą įsirašius eutanazijos ar homoseksualių asmenų santuokos legalizavimą.

Krikščioniškas dienraštis „La Vie“ uždavė kelis klausimus Paryžiaus arkivyskupui kardinolui Andre Vingt-Trois, kuriam, komentuojant Bažnyčios dalyvavimą šiose diskusijose, teko keliskart pabrėžti, kad pasaulietiškumas nereiškia religinio balso eliminavimo, kaip kad jis kartais interpretuojamas. Priešingai, pasaulietiškumas turi leisti skirtingų įsitikinimų asmenims sugyventi taikiai. Tai neturi būti būdas skaldyti, kurti klanus visuomenėje, tačiau priemonė tai visuomenei išlikti vieninga, virš paskirų tendencijų.

Anot kardinolo, prancūzų vyskupai niekad neįsakinės kaip žmonėms balsuoti. Kaip įprasta, buvo paskelbtas viešas vyskupų laiškas prieš rinkimus, kuriame išryškinti krikščioniškos pasaulėžiūros elementai. Tačiau rinkėjas balsuoja laisvai pagal savo sąžinę.

Iš kitos pusės, negalima sutikti, kai pasaulietiškumas naudojamas kaip pretekstas užkišti burnas kai kuriems debatų dalyviams, diskriminuojant juos dėl religinių ar moralinių įsitikinimų. Kai kurie asmenys deklaruoja giną demokratija, tačiau, rodos, tik tuo atveju, kai kitų debatų dalyvių nuomonės sutampa su jų pačių. Tačiau tai nebėra demokratija. Kita panaši iliustracija – iš meninės laisvės srities. Vardan kūrybinės laisvės ginama teisė padaryti, sukurti bet ką. Ir vardan tos pačios laisvės cenzūruojami tie, kurie remdamiesi savo įsitikinimais, kritikuoja bet ko darymą. Pasaulietiškumas neturi tapti draudimu religijoms pasisakyti. (rk)