Vasario 13-17 dienomis Romoje vyko Afrikos ir Europos vyskupų simpoziumas, tema „Evangelizacija
šiandien: bendrystė ir bendradarbiavimas tarp Afrikos ir Europos. Žmogaus asmuo ir
Dievas: Bažnyčios misija skelbti Dievą ir jo meilę“. Susitikimą surengė Europos vyskupų
konferencijų taryba (CCEE) ir Afrikos bei Madagaskaro vyskupų konferencijų simpoziumas
(SCEAM). Tarybai priklauso 33 Europos vyskupų konferencijos ir kelios paskiros teritorijos,
tuo tarpu antrajai organizacijai priklauso 37 Afrikos vyskupų konferencijos ir 8 regioninės
konferencijos.
Baigiamajame dokumente vyskupai kreipiasi į visus krikščionis
ir geros valios žmones pabrėždami, kad ypatingai Šiaurės šalyse išgyvename analogų
neturinčią situaciją, kai auga abejingumas ir Dievo atmetimas. Tačiau, nepriklausomai
nuo kultūrų, kiekvienas vyras ir moteris savo širdyje turi bendrą patirtį – troškimą
mylėti, būti mylimais ir suteikti gyvybę.
Toliau dokumente rašoma, kad vyskupai
yra pasiruošę būti atidžiais pasaulio iššūkiams. Afrikos ir Europos vyskupai teigia,
kad urbanizacija ir miestų trauka daugina nusivylimus, vienišumą ir skurdą. Tačiau
vyskupai neneigia, kad miestas gali būti ir susitikimo kultūros vieta. Taigi, svarbu
išmokti miesto žmonių kalbą, kad būtų galima skleisti tikrą bendruomenišką gyvenimą,
galintį duoti atsakymus į žmogaus be šaknų klausimus. Kitas iššūkis – materializmas.
Pinigų pagunda kuria naujas egoizmo formas, kurios mus atitolina nuo solidarumo ir
bendrojo gėrio paieškų.
Vyskupai taip pat pamini ir migracijos problemą. Pasak
jų, migracija gali sukelti socialinį disbalansą ir baimes. Tikra pastoracija Bažnyčias
įpareigoja būti Kristaus broliškumo ženklu: „buvau keleivis, ir mane priėmėte“.
Toliau
vyskupai reiškia didelį susirūpinimą dėl sektų plitimo ir nurodo, kad jie privalo
peržiūrėti savo kalbėjimo būdą, kuris dažnai būna sudėtingas ir per daug abstraktus.
Vyskupai pažymi, kad jie privalo būti drąsesni skelbiant Jėzų Kristu ir kviesti į
asmeninį ir bendruomeninį tikėjimą.
Galiausiai Afrikos ir Europos vyskupų
simpoziumo dalyviai perspėja dėl žemės ir jos resursų beatodairiško neteisėto išnaudojimo,
gimdančio korupciją, skurdą ar net karus. Todėl yra labai svarbu veikti išvien, visiems
kartu kovoti už didesnį teisingumą.
Simpoziumo dokumento pabaigoje rašoma,
kad kovą su iššūkiais ganytojai nori pirmiausia pradėti asmeniniu atsivertimu ir padaryti
visus reikalingus pertvarkymus, idant galėtų geriau tarnauti Afrikos ir Europos kontinentų
gyventojams. (kl)