Popiežiui šeštadienį prisieks 22 nauji kardinolai

Popiežius Benediktas XVI vasario 18 d. sušauktoje viešojoje konsistorijoje paskirs naujų kardinolų. 22 nauji kardinolai prisieks ištikimybę Popiežiui, jo įpėdiniams ir tikėjimui, o Popiežius jiems įteiks kardinoliškus biretus ir užmaus žiedus, suteiks priklausymo Romos bažnyčiai kredencialus – skyrimą į vyskupijos parapijines bažnyčias, pagal titulus ir diakonijas. Titulai paskiriami viso pasaulio vyskupijų ganytojams, diakonijos – Romos kurijoje tarnaujantiems ir už nuopelnus Bažnyčiai kardinolystę pelniusiems dignitoriams.

Praeityje naujiesiems kardinolams ant galvos būdavo uždedamos skrybėlės plačiais bryliais, kurias pakeitė biretai, kurie nuo kunigų ir vyskupų biretų skiriasi tiktai spalva: kunigų juodi, vyskupų purpuriniai, kardinolų – raudoni, šia spalva primenantys kardinolo įsipareigojimą liudyti ištikimybę Kristui net krauju, gyvybės auka, jei to būtų pareikalauta.

Naujiesiems kardinolams Popiežius užmaus auksinius kardinoliškus žiedus. Jie skirsis nuo praeityje kardinolams įteiktų žiedų. Naujieji žiedai yra kryžiaus formos. Ant jų, kaip tikėjimo ir skelbimo misijos simbolis įspaustas bareljefas, vaizduojantis Šv. Petro aikštėje esančias apaštalų Petro ir Pauliaus statulas. Centre įspausta aštuonkampė žvaigždė yra nuoroda į Mariją. Žiedo viduje įspaustas popiežiaus Benedikto XVI herbas.

Konsistorijoje Kardinolų kolegija pasipildys naujais nariais. Šiuo metu yra 191 kardinolai, iš kurių 107 yra galimi konklavos dalyviai. Po vasario 18-osios konsistorijos bus iš viso 213 kardinolų, iš kurių 125 bus vadinamieji kardinolai elektoriai. Teisės dalyvauti galimuose naujo popiežiaus rinkimuose netenkama sulaukus aštuoniasdešimties metų. Tokių kardinolų, kurie jau nebegali dalyvauti Popiežiaus rinkimų konklavoje yra 83, o po konsistorijos jų bus iš viso 88.

Po šeštadienio konsistorijos amžiumi vyriausias kardinolas bus italas Ersilio Tonini, einantis 98 metus, o jauniausias – vokietis, Berlyno arkivyskupas Rainer Maria Woelki, kuriam 55 metai.

Kardinolų kolegija istoriškai dar vadinama Popiežiaus Senatu. Jis susirenka tik Popiežiaus kvietimu ir jam vadovaujant į konsistorijas, t.y. kardinolų asamblėjas, kuriose pristatomi ir aptariami Popiežiaus pasiūlyti Bažnyčios gyvenimui svarbūs reikalai. Vienas iš tokių reikalų, kurio negali vykdyti jokia kita bažnytinė institucija, yra nutarimas įrašyti į Šventųjų sąrašą palaimintuosius. Šeštadienio konsistorijoje Popiežius su kardinolais nuspręs dėl septynių palaimintųjų kanonizavimo ir paskelbs kanonizavimo datą.

Popiežiaus liturginių apeigų vadovas pranešė, jog visi dalyvausiantieji šv. Petro bazilikoje šeštadienį vyksiančiose apeigose galės pelnyti Visuotinius atlaidus įprastinėmis sąlygomis: būti laisviems nuo prisirišimo prie bet kokios nuodėmės, būti po išpažinties, priimti Komuniją ir melstis Šventojo Tėvo intencija. (sk)