Trečiadienio vakarą popiežius Benediktas XVI aplankė Romos vyskupijos kunigų seminariją,
prie Romos katedros – Laterano Šv. Jono bazilikos. Tai buvo tradicinis Šventojo Tėvo
apsilankymas, kasmet rengiamas Romos seminarijos globėjos – prieš Gavėnią minimos
Pasitikėjimo Švenčiausiosios Mergelės šventės proga. Susitikime dalyvavo ne tik Romos
vyskupijos seminarijos, bet ir kitų keturių mieste veikiančių kunigų seminarijų studentai
– iš viso beveik du šimtai seminaristų, besiruošiančių tarnystei Romos vyskupijoje.
Popiežiaus vizitas seminarijoje truko porą valandų. Po Švenčiausiojo Sakramento adoracijos,
popiežius Benediktas vadovavo biblinei meditacijai – Lectio Divina – kurioje komentavo
šv. Pauliaus laiško romiečiams žodžius: „Nesekite šiuo pasauliu, bet pasikeiskite
atsinaujindami dvasia, kad galėtumėte suvokti Dievo valią, – kas gera, tinkama ir
tobula“ (12,2).
Šitie žodžiai tai ne raginimas bėgti iš pasaulio ar jį atmesti,
bet gairės kaip gyventi pasaulyje neprarandant tikrosios laisvės, - sakė Popiežius
seminaristams. Finansinės sistemos su savo vidaus taisyklėmis, žiniasklaida – reikalingos
žmogui, tačiau kartais žmogus ima joms vergauti. Jos turėtų būti įrankis, reikalingas
kasdieniame žmonijos gyvenime, o virsta pančiais ir jungu. Pinigas dažnai tampa „mamona“,
tai yras stabu, netikru dievu. Popiežius Benediktas ragino seminaristus nebūti konformistais,
pasiduodančiais toms dabartinį pasaulį užvaldžiusioms taisyklėms. Svarbu ne „turėti“,
bet „būti“. Taip pat ir žiniasklaida dažnai ne informuoja apie įvykius, bet norėtų,
kad tai kas jos pasakyta būtų svarbiau už pačius faktus. Virtualus pasaulis norėtų
būti svarbesnis už realųjį. Ir čia būtina priešintis konformizmui. Tačiau „nekonformizmas“
– tai ne pasaulio atmetimas, bet tikros meilės pasauliui įkvėptas siekimas būti laisvais
žmonėmis. Popiežius taip pat dar kartą pabrėžė, kad krikščionybė tai ne tik dvasingumas,
tai ne moralizavimas, bet visų pirma įsikūnijimas, tai Dievo Žodžio ir Kristaus pavyzdžio
įkvėpta laikysena konkrečiame, šiandien mus supančiame pasaulyje. Visą laiką turime
būti pilni dieviškosios tikrovės, kad visas mūsų gyvenimas būtų tarsi nesibaigianti
adoracija, nuolatinė liturgija, - kalbėjo Šventasis Tėvas.