Trečiadienio audiencija. Jėzaus malda Alyvų sode

Trečiadienio audiencijoje Benediktas XVI tęsė katechezę apie Jėzaus maldą ir šį kartą kalbėjo apie Jėzaus maldą Getsemanėje, Alyvų sodelyje.

Po Paskutinės Vakarienės „pagiedoję himną, jie išėjo į Alyvų kalną“, pasakoja evangelistas Morkus (14,26). Pakeliui Jėzus perspėja mokinius apie artimą mirtį ir apie jų išblaškymą.

Ir šią naktį Jėzus ruošiasi asmeniškai maldai. Tačiau šį kartą įvyksta kažkas naujo: Jėzus nenori likti vienas. Evangelijos pasakoja, kad prieš tai Jėzus daug kartų eidavo melstis vienas, į nuošalias vietas, ant kalno, atskirai nuo mokinių ir minios. O šį kartą jis pakviečia Petrą, Jokūbą ir Joną būti šalia. Tai tie patys mokiniai, kuriuos jis buvo pakvietęs ant Atsimainymo kalno (Mk 9,2-13).

Alyvų sode Jėzus meldžiasi „vienas“ tuo požiūriu, kad jo, Viengimio Sūnaus santykis su Tėvu yra vienintelis, unikalus. Niekas kitas neturi tokios tapatybės. Ir vis dėlto jis nori, kad mokiniai būtų netoliese. Arti erdvėje, paremdami artėjančios mirties akivaizdoje. Bet ypač arti maldoje tuo momentu, kai Jėzus iki galo ruošiasi išpildyti Tėvo valią ir kviečia kiekvieną mokinį sekti jį Kryžiaus keliu.

„Pasiėmęs su savim Petrą, Jokūbą ir Joną, jis pradėjo nuogąstauti ir sielotis. Jis jiems skundėsi: „Mano siela mirtinai nuliūdusi. Pasilikite čia ir budėkite!““, tęsia savo pasakojimą Morkus.

Kreipdamasis į šiuos tris, Jėzus dar kartą kalba Psalmių kalba. „Mano siela nuliūdusi“ yra žodžiai iš 43 psalmės. „Mirtinai nuliūdusi“ – taip užsimenama apie Dievo pasiųstuosius Senajame Testamente, kurių misija dažnai reiškė nepakeliamą persekiojimo, atmetimo, priešiškumo patirtį.

Jėzaus žodžiai trims mokiniams, kurių nori arti maldos Getsemanėje metu, rodo apie jo baimę ir sielvartą artėjant tai „Valandai“, apie giliausią vienišumą tuo metu, kai Tėvo planas yra realizuojamas. Baimėje ir sielvarte Jėzus išgyvena visą žmogaus siaubą mirties, blogio akivaizdoje.

Paprašęs mokinių budėti maldoje, Jėzus paėjėjęs „truputį toliau, sukniubo ant žemės ir ėmė melstis, kad, jei galima, jį aplenktų toji valanda“. Jėzus parpuola veidu į žemę, taip išreikšdamas paklusnumą ir pilną pasitikėjimą Tėvu. Šiandien toks gestas kartojamas per diakonų, kunigų ir vyskupų šventimus, kad ir kūnišku būdu būtų išreikštas atsidavimas Dievui. Jėzus prašo Tėvo, kad jį aplenktų toji valanda – ne vien dėl žmogaus baimės prieš mirtį, tačiau ir dėl Dievo Sūnaus sukrėtimo, matant tą blogio masę, kurią turės prisiimti ir įveikti.

Brangūs draugai, taip pat ir mes maldoje turime būti pajėgūs prieš Dievą atnešti visus savo vargus, kentėjimus kai kuriose situacijose, kai kuriomis dienomis ir kasdienį įsipareigojimą jį sekti, būti krikščionimis, ir tą blogio svorį, kurį matome savyje ir aplink save, kad jis mums duotų vilties, artumo, šviesos gyvenimo kelyje, - sakė Šventasis Tėvas.

Jėzus toliau meldžiasi tokiais žodžiais „Aba, Tėve, tau viskas įmanoma. Atitolink nuo manęs šitą taurę! Tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu...“. Čia, anot popiežiaus, yra trys reikšmingi akcentai. Pirma, Jėzus kreipiasi į Tėvą „Aba“. Aramėjų kalboje šiuo žodžiu vaikas kreipiasi į tėvą, išreikšdamas savo švelnumą, pasitikėjimą, meilumą. Antra, žodžiuose „tau viskas įmanoma“ yra sąmoningumas apie Tėvo visagalybę, su kuriuo Jėzus dar kartą išreiškia savo žmogiškos valios dramą priešais mirtį ir blogį – „atitolink šitą taurę“. Trečias akcentas yra lemiamas – „tačiau tebūnie ne kaip aš noriu, bet kaip tu“. Jėzaus žmogiška valia visiškai pritaria dieviškai valiai ir tokiu būdu yra pilnai realizuojama. Taip Jėzus mums sako, kad tik savo valią suderindama su dieviškąja, su pasitikėjimu pasakydama „taip“ Dievo valiai žmogiška būtybė iš tikro pasiekia aukštybes ir laisvę, kai nuodėmės paveikti Adomas ir Ieva manė, jog „ne“ Dievui yra laisvės viršūnė.

Kasdien, pasak Benedikto XVI, turime kalbėti „Tėve mūsų“ maldą, kurioje prašome, kad Dievo valia būtų išpildyta kaip danguje, taip ir žemėje. Prašome, kad ir „žemė“ taptų „dangumi“ – meilės, gėrio, grožio vieta – ir kad mūsų valia tai atitiktų. Bet nėra lengva atsiduot Dievo valiai, pasakyti Jėzaus „taip“, Marijos „taip“. Evangeliniai pasakojimai apie Getsemanę skausmingai rodo, jog trys Jėzaus pasirinktieji mokiniai nebuvo pajėgūs budėti, dalintis maldoje jo pritarimu Tėvui, buvo įveikti miego.

Brangūs draugai, prašykime Viešpaties būti pajėgiais budėti su juo maldoje, sekti Dievo valią kiekvieną dieną, net jei kalbama apie kryžių, gyventi vis arčiau Viešpaties ir į šią „žemę“ atnešti šiek tiek Dievo „dangaus“, - baigdamas katechezę sakė Šventasis Tėvas. (rk)