Popiežius vadovavo Maldos savaitę už krikščionių vienybę užbaigiantiems Mišparams Romos šv. Pauliaus bazilikoje

Šiandien užbaigiamos Maldos savaitės už krikščionių vienybę apmąstymų tema buvo: „Mes visi būsime perkeisti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus pergalės dėka“ (plg. 1 Kor 15, 51–58). Šio slėpiningo perkeitimo prasmę, - sakė Popiežius Mišparų homilijoje, - puikiai parodo šv. Pauliaus gyvenimo istorija. Uolusis krikščionių persekiotojas Saulius stebuklo įvykusio prie Damasko vartų dėka tapo nenuilstančiu Jėzaus Kristaus Evangelijos apaštalu. Šio nepaprasto evangelizuotojo pavyzdys aiškiai liudija, kad perkeitimas nebuvo ilgų apmąstymų rezultatas, kad jis įvyko ne asmeninių pastangų, bet Dievo malonės dėka. Šv. Pauliaus asmeninė patirtis mums leidžia pagrįstai tikėtis, kad perkeitimo stebuklo sulauks visi, kurie tikėjo Jėzų Kristų, taip pat visa žmonija ir visa kūrinija.

Nors šiandien vis dar kenčiame dėl mūsų nesantaikos, - tęsė popiežius Benediktas ekumeninę savaitę užbaigiančių Mišparų homiliją, - mes, krikščionys, galime ir privalome į ateitį žiūrėti su viltimi, nes Kristaus pergalė reiškia įveikimą visų tų kliūčių, kurios mums neleidžia džiugtis gyvenimo pilnatve kartu su Juo ir kitais žmonėmis. Jėzaus Kristaus prisikėlimas yra įrodymas, kad Dievo gerumas nugali blogį, kad meilė nugali mirtį. Jis mus palaiko kovoje su blogio jėgomis, kenkiančiomis žmonijai ir visam Dievo sukurtam pasauliui. Prisikėlęs Kristus visus mums krikščionis kviečia kartu daryti gera. Mes esame pašaukti susivieniję Kristuje vykdyti jo misiją, tai reiškia – skelbti viltį ten, kur viešpatauja neteisingumas, neapykanta ir neviltis.

Šiandien viešpataujančioje kultūroje, - sakė Popiežius, - pergalės idėja dažniausiai siejama su tuoj pat pasiekiama nauda. Žiūrint iš krikščioniškos perspektyvos, pergalė yra ilgas ir žmogaus protui ne visada suvokiamas perkeitimo ir gėrio brandinimo procesas. Jis vyksta ne mūsų, bet Dievo tempais, ir iš mūsų reikalauja tikėjimo ir kantrybės. Nors Dievo Karalystės laikai prasidėjo Jėzaus prisikėlimu, ji dar ne iki galo atbaigta. Galutinė pergalė bus pasiekta tik antrą kartą Viešpačiui atėjus. Mes jo kantriai su viltimi laukiame. Tik šitoks nusiteikimas atskleidžia tikrąją mūsų maldos ir mūsų kasdienių pastangų vardan krikščionių vienybės prasmę.