Naujasis evangelizavimas be liturgijos neturi ateities

Praėjusį penktadienį, Šventasis Sostas aprobavo Neokatechumenų kelio naudojamas maldingumo formas. Taip pasibaigė pripažinimo procesas, prasidėjęs 2008 m. judėjimo statutų patvirtinimu. Ką reiškia Bažnyčiai ši aprobacija? Vatikano radijas kalbino Kulto ir sakramentų kongregacijos prefektą kard. Antonio Cañizares.

Pasak prefekto, neokatechumenų judėjime puikiai atsiskleidžia, kaip liturginis šventimas palydi kiekvieną krikščioniškos iniciacijos etapą. Tai svarbu ne tik judėjimo nariams, bet ir visai Bažnyčiai. Liturginės apeigos katechumenato metu nėra paprasta metodologija sukurta žmonėms, bet palydi atsivertimo, tikėjimo ir pilno įsiliejimo į krikščionišką gyvenimą kelionę.

Taip pat neokatechumenų kelyje yra pabrėžtas ryšys tarp katechezės ir liturgijos. Pasitaiko norinčių krikščioniškos iniciacijos procesą grįsti vien katecheze. Tarsi tai būtų vien paties žmogaus intelektualinis procesas. Iš tiesų, įkrikščioninimas visada yra Motinos Bažnyčios veiksmas, kur veikia Dievas. Dievas veikia pirmasis, o žmogus atsiliepia. Žmogus keliauja keliu, kurį turi apšviesti Dievo Žodis ir kuris tuo pat metu turi būti išgyventas ir priimtas kaip Dievo veikimas. Žmogus yra gundomas tikėti, kad viskas yra jo paties veiklos vaisiai, tarsi būtų kalbama apie įsiliejimą į korporaciją. Tačiau ne, tai Motina Bažnyčia gimdo naujus vaikus Dievo Žodžiu ir liturgijos šventimu, teigė kongregacijos prefektas.

Dažnai, kai kalbama apie liturgiją, akcentuojamas individo vaidmuo, tačiau iš tiesų liturgija ir krikščionių bendruomenė yra neatskiriami dalykai. Krikščioniška iniciacija yra Bažnyčios veiksmas, kurio metu Bažnyčia dovanoja save katechumenams. Tai įvesdinimas į tikėjimą, į etiką, į liturgijos ir maldos gyvenimą, o visai tai ir sudaro Bažnyčią, kalbėjo kard. Cañizares.

Artėjant vyskupų Sinodui, kuris svarstys naujojo evangelizavimo temą, kardinolas pabrėžė, kad naujasis evangelizavimas neįmanomas be liturgijos. Eucharistija yra liturgijos centras ir viršūnė, taigi tuo pačiu yra ir evangelizavimo šaltinis ir viršūnė. Klaidinga manyti, kad naujasis evangelizavimas yra propagandinis darbas, kai religinė bendruomenė stengiasi skleisti savo principus, o ne Dievo veikimas, kai Jis kviečia žmogų ir duoda atsivertimo bei tikėjimo malonę. Neįmanoma vykdyti naująjį evangelizavimą be liturgijos, be Dievo veikimo, kuris aktualizuojasi liturgijos metu. Naujasis evangelizavimas neįmanomas, kai iš tiesų nepabrėžiama Dievo pirmenybė. O Dievo pirmumas yra liturgija. Tai Dievas veikia, Dievas imasi iniciatyvos, Dievas gelbsti, Dievas, kuris sukuria naują kūrinį, naują žmogų, todėl visada privalome akcentuoti, kad naujasis evangelizavimas be liturgijos neturi ateities, teigė Kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas. (mb)