Deividas Kameronas. Didžioji Britanija yra krikščioniška šalis ir nereikia bijoti to pasakyti

Minint Karaliaus Jokūbo Biblijos 400 metų vertimo jubiliejų, 2011 metų gruodžio 16-ąją Didžiosios Britanijos premjeras Deividas Kameronas Kristaus katedroje Oksforde pasakė kalbą, kurioje palietė daug svarbių temų apie krikščionybę ir Didžiąją Britaniją, vieną iš stipriausių pasaulyje liberaliųjų demokratijų.

Biblija yra knyga, anot britų premjero, kuri suteikė formą ne tik Anglijai, bet ir visam pasauliui. Karaliaus Jokūbo Biblija yra svarbi šiandien tiek pat, kiek ir per visus savo 400 gyvavimo metus. Niekas neturi bijoti tai pripažinti. Pirmiausia dėlto, kad (anglosaksų) pasaulyje šis vertimas įtakojo visą kalbos struktūrą ir kultūrą. Antra, Biblija persmelkė politiką: nuo žmogaus teisių ir lygybės iki Didžiosios Britanijos konstitucinės monarchijos ir demokratijos.

Trečias motyvas, - sakė Kameronas, - yra tai, kad esame krikščioniška šalis. Neturime bijoti tai pasakyti. Noriu aiškiai pasakyti – netvirtinu, jog turėti kitokį tikėjimą ar visai neturėti yra klaidinga. Pilnai pripažįstu ir gerbiu faktą, jog daug kas šioje šalyje neišpažįsta jokios religijos ir labai didžiuojuosi, kad Didžioji Britanija priima daug skirtingų religinių bendruomenių, kurios ją daro stipresne. Tai, ką tvirtinu – Biblija mūsų kraštui padėjo duoti eilę vertybių ir moralę, kurios jį padarė kokiu yra, ir kurias turime aktyviai remti ir ginti.

Britų politikas pateikė daug pavyzdžių iš klasikinės ir naujos literatūros, muzikos, kultūros ir politinės minties istorijos, kurie iliustruoja Biblijos įtaką, kartais žmonėms sąmoningai to net nesuvokiant.

Biblija, dar kartą pabrėžė premjeras, neatskiriama nuo Didžiosios Britanijos istorijos ir politinės kultūros. Jei, viena vertus, ji įteisina valdžią, kita vertus, pabrėžia valdžios atsakomybę ir ribas. Žinojimas, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą buvo revoliucinis veiksnys žmonių orumo ir lygybės įtvirtinime. Antikiniame pasaulyje lygybė buvo neįmanoma. Atėnuose tik laisvi gimę ir suaugę turėjo pilnas ir lygias teises. Bet kai kiekvienas individas, kaip Dievo atvaizdas, yra vienodos ir begalinės vertės, tai tampa nepajudinamu žmogaus teisių pamatu. Pamatu, kuris yra demokratijos gimimo, vergovės panaikinimo, moterų emancipacijos ištakose. Panašiai Biblija ir Bažnyčia savo karitatyvine veikla dėl sergančių, alkanų, beturčių yra modernios socialinės veiklos ir gerovės valstybės ištakose.

Atsakomybė, darbas, solidarumas, užuojauta, kuklumas, meilė, pasiryžimas dirbti dėl bendro gėrio – visa tai yra Didžiosios Britanijos vertybės ir tai yra krikščioniškos vertybės. Neturime bijoti, kartojo premjeras, tai pripažinti. Ir šios vertybės svarbios visiems – kitų religijų išpažinėjams ir netikintiems.

Pasak britų politiko, neutrali moralė nėra pasirinkimas: negalima kovoti už ką nors su niekuo. Jei niekuo netikime, niekam ir neatsispirsime. Jis kritikavo „pasaulietinį neutralumą“, kurio vardu yra prieštaraujama krikščioniškų vertybių gynimui – esą sakant, kad Didžioji Britanija yra krikščioniška šalis ir kad reikia ginti krikščioniškas vertybes yra paniekinami kiti tikėjimai, o vienintelis kelias neįžeisti kitų asmenų yra nevertinti jų elgesio.

Tokie argumentai, anot Kamerono, yra giliai klaidingi. Priešingai, būtent dėl krikščioniškos tolerancijos Didžiojoje Britanijoje kitiems tikėjimams yra tiek daug vietos.

Grįždamas prie moralinio neutralumo ir pasyvios tolerancijos temos, premjeras buvo įsitikinęs, kad tai nepadeda susitvarkyti su problemomis, priešingai, sudaro sąlygas joms toliau gyvuoti ir plėstis – nuo religinio ekstremizmo iki finansininkų ir politikų neatsakomybės ar praėjusios vasaros smurtingų jaunimo riaušių.

Pernelyg ilgai buvo atsisakoma skirti blogį nuo gėrio, pernelyg dažnai blogi pasirinkimai buvo vadinami tiesiog skirtingais gyvenimo stiliais, pernelyg dažnai principas „gyvenk ir leisk kitiems gyventi“ tapo „daryk ką nori“.

Kamerono įsitikinimu, šiandien nepakanka pasyvios tolerancijos, valstybei piliečius ignoruoja tol, kol jie nepažeidžia įstatymo, tačiau reikia aktyvaus liberalizmo, kuris tiki vertybėmis, sako tiesą apie jas, vertina pagal jas ir jas gina. Čia krikščionybės, Bažnyčios, religinių lyderių indėlis yra gyvybinis.

Niekad iš tikro nesupratau samprotavimo tų, pasak kurių Bažnyčia neturi dalyvauti politikoje. Man krikščionybė, tikėjimas, religija, Bažnyčia ir Biblija yra giliai susiję su politika, nes daugybė politinių klausimų ir moraliniai klausimai, - sakė britų premjeras, pridurdamas, kad ir politikai gali teisėtai komentuoti religinių institucijų pozicijas, svarbias visuomenei.

*

2011 metais Didžiojoje Britanijoje ir kituose angliškai kalbančiuose kraštuose buvo paminėta Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo ir išleidimo 400 metų sukaktis. 1604 metais Anglijos karalius Jokūbas I įpareigojo apie 50 eruditų grupę parengti naują Biblijos vertimą anglų kalba. 1611 metais vertimas pasiekė spaustuvę. Šis vertimas ir leidimas nebuvo pirmasis, jau egzistavo bent du oficialūs vertimai, įvairios Biblijos knygos buvo verčiamos ir spausdinamos pavienių asmenų ar krikščioniškų bendruomenių, ne visada tarpusavyje sutarusių, iniciatyvų dėka. Tad iškilo vieno, visiems priimtino biblinio teksto anglų kalba poreikis. Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimas tapo atsakymu į šį poreikį. (rk)