Neseniai Romoje buvo surengta konferencija apie „Lurdo išgijimus tarp mokslo ir tikėjimo“.
Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ paskelbė konferencijoje kalbėjusio
mediko Franco Balzaretti, Lurdo tarptautinio medikų komiteto nario pranešimą, kuriame
pasakojama apie tai, kaip ir kada išgijimai Lurde pripažįstami „stebuklingais“.
Pirmasis
stebuklingas išgijimas Lurde datuojamas 1858 metų kovo 1 diena, kai prie Lurdo grotos,
išgirdusi apie apsireiškimus Bernadetai, atskubėjusi neturtinga apylinkės valstietė
Catherine Latapie panardino savo dešinę ranką su dviem suparalyžuotais pirštais į
šaltinio vandenį ir jie tuoj pat atgijo. Nuo to laiko užregistruota virš 7000 liudijimų
apie išgijimus, vis dėlto labai mažai jų pripažįstama oficialiai. Kai kurie net klausia
– ar šiandien Lurde dar stebuklingai pagyjama?
Kad pagijimas būtų oficialiai
pripažintas stebuklingu, jis turi būti patikrintas laikantis griežtų kriterijų. Patikrinimo
darbą vykdo tarptautinis medikų komitetas.
Franco Balzaretti savo pranešime
priminė, kad dar prieš Lurdo apsireiškimus Bažnyčia naudojo teologinius ir medicininius
kriterijus stebuklų tyrimams ir jų pripažinimams. Jie buvo apibendrinti 1734 metais
kardinolo Prospero Lambertini, vėliau tapusio popiežiumi Benediktu XIV, iniciatyva.
Nors medikai ir anksčiau tikrino stebuklingus išgijimus, nuolatinis medikų
komitetas Lurde, iš pradžių nacionalinis, buvo įsteigtas 1947 metais. 1954 metais,
tuometinio Lurdo vyskupo iniciatyva, jis tapo tarptautiniu. Šiandien jį sudaro 25
nariai, kurie yra kompetentingi įvairiose medicinos srityse. Dauguma iš jų yra tikintys,
tačiau ne visi. Komitetui vadovauja du, atsižvelgiant į medicininę ir teologinę kompetenciją,
pirmininkai – vienas iš medikų tarpo ir Lurdo vyskupas.
Nuo 2006 metų įsigaliojo
atnaujinta, griežta ir aiški pagijimų tyrimų procedūra. Kad pagijimas būtų pripažintas
stebuklingu, pirma, jis turi būti išskirtinis ir nenuspėjamas, antra, įvykti tikėjimo
kontekste.
Procedūra prasideda nuo savanoriško ir spontaniško deklaravimo
apie pagijimą. Tada sušaukiama pirmoji medikų biuro konsultacija, kurioje taip pat
gali dalyvauti visi tuo metu Lurde esantys medikai, nepriklausomai nuo kilmės ar religinių
įsitikinimų. Šios konsultacijos metu nusprendžiama ar tirti toliau, ar nebetirti pagijimo,
kurio išskirtinumas vertinamas griežtai mediciniškai, pagal principą „tai kas nėra
moksliška, nėra etiška“.
Jei nusprendžiama, kad pagijimas yra labai reikšmingas,
tyrimas įžengia į antrąją fazę. Tarptautinio medikų komiteto nariai įpareigojami rekonstruoti
ligos istoriją, įvertinti paciento asmenybę, kad būtų atsiribota nuo isterinių ar
kliedėjimo patologijų. Tie pagijimai, kurie įvertinami kaip tikrai išskirtiniai, lyginant
su įprastine ligos eiga, patenka į trečią fazę.
Joje sušaukiama Tarptautinio
medikų komiteto narių konsultacija. Šiame etape reikia nuspręsti, ar pagijimas yra
„nepaaiškinamas“ pagal dabartines medicinos žinias, ar tikrai, po skrupulingo egzamino,
galima tarti, kad pagijimas buvo tikras, įvykęs greitai ir neprognozuojamai. Tada
vyksta slaptas balsavimas ir jei du trečdaliai komiteto narių pritaria, kad pagijimas
iš tikro nepaaiškinamas, tyrimas perduodamas tos vyskupijos vyskupui, kuriai priklauso
išgijęs žmogus.
Vyskupas, savo ruožtu, turi suburti dar vieną teologinį-medicininį
konsiliumą ir išklausęs jo nuomonę nuspręsti, ar pagijimas gali būti vadinamas „stebuklingu“.
Tai Bažnyčios kompetencija nuspręsti ar pagijimas susijęs su dvasine ir tikėjimo sfera.
Iki
šiol tik 67 pagijimai buvo oficialiai pripažinti stebuklingais. Tai nereiškia, kad
jų nebuvo daugiau, tačiau galbūt pritrūko patikimų ir pilnų žinių apie ligos istoriją,
galbūt nebuvo išsklaidytos kitos abejonės pagal visus kriterijus. Tačiau per paskutinę
Tarptautinio medikų komiteto konsultaciją 2011 metų lapkričio 18-19 dienomis buvo
pripažintas dar dviejų pagijimų nepaprastumas, tad tikėtina, kad apie juos dar išgirsime,
pažymi Franco Balzaretti. (rk)