Popiežiaus bendroji audiencija. Šventosios Šeimos malda.
Trečiadienio rytą vyko paskutinė šiais metais popiežiaus Benedikto XVI bendroji audiencija.
Joje dalyvavusiems maldininkas sakytoje kalboje, Šventasis Tėvas tęsė maldai skirtą
katechezių ciklą ir šį kartą kalbėjo apie Šventosios Šeimos maldą.
Nazareto
namai yra maldos mokykla, kurioje iš Marijos, Juozapo ir Jėzaus pavyzdžio mokomės
klausytis, medituoti, gilintis į Dievo Sūnaus apsireiškimo slėpinį, - sakė popiežius
Benediktas ir toliau savo kalboje gana išsamiai komentavo du Šventosios Šeimos gyvenimo
epizodus, apie kuriuos kalbama vadinamosiose vaikystės Evangelijose – kūdikio Jėzaus
paaukojimą šventykloje ir dvylikmečio Jėzaus atradimą šventykloje.
Šv. Lukas
pasakoja, kad Marija ir Juozapas, „pasibaigus Mozės Įstatymo nustatytoms apsivalymo
dienoms, nunešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui“ (2,22). Kaip kiekviena įstatymui
klusni žydų šeima, Jėzaus tėvai atėjo į šventyklą pašvęsti savo pirmgimio sūnaus Dievui
ir paaukoti aukos. Ištikimai laikydamiesi priesakų, jie atėjo iš Betliejaus į Jeruzalę
nešini keturiasdešimties dienų kūdikiu Jėzumi. Ši Šventosios šeimos kelionė – tai
tikėjimo piligrimystė, vedanti į susitikimą su Viešpačiu, kurį Marija ir Juozapas
jau mato savo sūnuje Jėzuje. Nieks kitas labiau už Šventąją šeimą, o ypač už Mergelę
Mariją, iš taip arti nekontempliavo Kristaus. Jai Dievo Sūnaus veidas buvo ypatingai
artimas, nes josios įsčiose Dievo Sūnus gavo žmogaus pavidalą. Marijos mintyse ir
širdyje gyvai įsispaudė atsiminimai apie kiekvieną kartu praleistą akimirką. Lukas
sako: „Marija dėmėjosi visus šiuos dalykus ir svarstė juos savo širdyje“ (2,19). Šie
žodžiai nusako Marijos laikyseną Įsikūnijimo slėpinio akivaizdoje. Ši laikysena pažymės
ir visą likusį Marijos gyvenimą: ji viską dėmėsis ir svarstys savo širdyje.
Kitame
evangelisto užrašytame Jėzaus vaikystės epizode irgi matome besimeldžiančią Šventąją
Šeimą. Jėzui dvylika metų ir jis su savo artimaisiais keliauja į Jeruzalės šventyklą.
Šv. Lukas pasakoja: „Jo gimdytojai kasmet eidavo į Jeruzalę švęsti Velykų. Kai Jėzui
sukako dvylika metų, šventės papročiu jie nuvyko į Jeruzalę“ (2,41-42). Žydų šeima,
panašiai kaip krikščionių šeima, meldžiasi namuose, bet ji taip pat dalyvauja bendruomenė
gyvenime, save suvokia kaip keliaujančios Dievo tautos dalį, o piligrimystė bene geriausiai
išreiškia priklausymą keliaujančiai Dievo tautai.
Pasakojime apie šią kelionę
užrašyti ir pirmieji Jėzaus žodžiai: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad
man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Lk 2,46). Pastebėję, kad Jėzus nekeliauja
kartu su jais, po tris dienas trukusių paieškų, tėvai galiausiai jį suranda šventykloje
besikalbantį su mokytojais. Į klausimą, kodėl jis tai padarė savo tėvui ir motinai,
Jėzus atsako, kad jis padarė tai ką ir turi daryti Sūnus, tai yra rūpintis Tėvo reikalais.
Šitaip jis pasako kas yra jo tikrasis Tėvas ir kur jo tikrieji Namai. Jėzaus atsakyme
svarbiausias yra žodis „Tėvas“, atskiedžiantis jo kristologinį slėpinį. Jis yra Tėvo
Sūnus, o per jį ir mes esame sūnūs Sūnuje.
Brangieji, - sakė Šventasis Tėvas,
- Evangelija įvairiais aspektais mums pristato Šventąją Šeimą kaip besimeldžiančią
namų Bažnyčią. Kiekviena šeima turi būti namų Bažnyčia ir prima maldos mokykla. Šeimoje
vaikai pradeda mokytis Dievo. Be maldos šeimoje neįmanomas krikščioniškas auklėjimas.
Jei neišmokstama maldos šeimoje, vėliau jau labai sunku užpildyti šitą spragą. Tad
kreipiuosi į jus visus ir raginu mokytis iš Nazareto Šventosios Šeimos ir atrasti
maldos šeimoje grožį, - sakė popiežius Benediktas, baigdamas trečiadienio bendrosios
audiencijos katechezę.