Pristatyta Popiežiaus žinia 2012 m. Pasaulinės taikos dienos proga: „Ugdyti jaunimą teisingumui ir taikai“.

Naujųjų metų dieną, 2012-ųjų sausio 1-ąją, švenčiant Mergelės Marijos Dievo Gimdytojos iškilmę, bus minima jau 45-oji Pasaulinė taikos diena. Būsimosios Taikos dienos tema: „Ugdyti jaunimą teisingumui ir taikai“. Penktadienį, gruodžio 16 d., Šventojo Sosto spaudos salėje buvo pristatyta šia proga paskelbta popiežiaus Benedikto XVI žinia. Šventojo Tėvo dokumentą spaudos konferencijoje pristatė Popiežiškosios teisingumo ir taikos tarybos pirmininkas kardinolas Peter Turkson ir tos pačios Tarybos sekretorius arkivyskupas Mario Toso.

Dokumento pradžioje Popiežius pažymi, jog metai, kuriuos užbaigiame, nebuvo lengvi; vis didėjo pasaulį slegiančios krizės nulemtas žmonių nusivylimas ir baimė dėl ateities. Vis dėlto, Popiežius ragina su pasitikėjimu žengti į 2012-uosius metus ir kaip priešnuodį dabartinio pasaulio problemoms, kurios yra ne tik ekonominės ir socialinės, bet taip pat kultūrinės ir antropologinės, siūlo pamąstyti apie ryšį tarp jaunimo ugdymo ir teisingumo bei taikos visuomenės gyvenime.

Šventasis Tėvas visų pirma kreipias į tėvus bei jaunimo ugdytojus ir ragina skiepyti jaunuose žmonėse tikėjimą gyvenimo vertingumu, sugebėjimą aukotis ir daryti gera. Šioje dokumento dalyje popiežius Benediktas užsimena ir apie besibaigiančiais metais įvairiose pasaulio šalyse vykusias jaunimo demonstracijas; ragina pozityviai žiūrėti į šį reiškinį, nes jaunimo pareikštas protestas byloja apie troškimą su viltimi žiūrėti į rytojų. Jauni žmonės trokšta gauti gerą išsilavinimą, kad būtų deramai pasiruošę stoti akistaton su brandaus gyvenimo sunkumais; jauni žmonės nori susikurti šeimas, nori turėti pastovų darbą, nori dalyvauti politiniame, kultūriniame ir socialiniame gyvenime, nori kurti pasaulį, daryti jį solidaresnį ir žmoniškesnį. Reikia su deramu rimtumu atsižvelgti į šitą jaunimui būdingą idealistinį veržlumą, - sako Popiežius.

Popiežiaus žinioje taip pat nemažai dėmesio skirta šeimos aplinkos svarbai, nes pirmiausia šeimoje vaikai išmoksta visų tų žmogiškųjų ir krikščioniškų vertybių, kurios laiduoja konstruktyvų ir taikingą žmonijos sambūvį. Šeimoje taip pat ugdomas solidarumas tarp kartų, mokomasi gerbti kitą žmogų, būti atviram ir atleisti. Šioje Popiežiaus dokumento dalyje paliesta ir dorovinio bei religinio ugdymo mokyklose svarba. Taip pat kreipiamasi į politikus, kad visoms šeimos būtų sudarytos sąlygos kuo geriau atlikti tėvystės ir motinystės pareigą bei laisvai pagal savo įsitikinimus parinkti mokyklą savo vaikams. Galiausiai aptarta taip pat žiniasklaidos įtaka jaunosios kartos ugdymui. Popiežius ragina neužmiršti, kad žiniasklaida ne tik informuoja, bet taip pat formuoja, kad ji gali turėti pozityvią, bet ir negatyvią įtaką jaunimo ugdymo procesui.

Norint jaunojoje kartoje ugdyti tiesos ir teisingumo vertybes, pirmiausia svarbu suvokti kas yra žmogaus asmuo, kokia jo prigimtis, - sakoma Popiežiaus dokumente. Žmogus savo širdyje nešioja begalybės troškimą, nori pažinti tiesą, ne dalines tiesas, bet tą visą tiesą, kuri jam paaiškintų gyvenimo prasmę. Šitą troškimą jis turi savyje įdiegtą nuo tos akimirkos kai buvo sukurtas pagal Dievo paveikslą ir panašumą. Tad ir ugdymo procesas turi skaitytis su šitokiu žmogaus orumu, kiekviename asmenyje reikia matyti įspaustą Kūrėjo atvaizdą. Žmogaus santykio su Dievu suvokimas yra raktas į autentiškos laisvės suvokimą. Jei jo pristinga, tuomet pasiduodama egoizmo absoliutinimui, savojo „aš“ kėlimui virš visko. Tokį patį pavojų teisingam žmogaus laisvės suvokimui kelia ir reliatyvizmas, kuris nepripažįsta jokių kriterijų, išskyrus savojo „aš“ užgaidas. Tad ugdymo procese svarbu pabrėžti sąžinės vaidmenį, to balso, kuris ragina daryti gera ir vengti blogio.

Čia savaime iškyla natūralaus moralinio įstatymo svarba ugdant žmogų naudotis laisve. Teisingumas, - pabrėžia Popiežius, - nėra vien paprasta žmonių konvencija; apie tai kas gera ir kas bloga lemia ne susitarimas, bet prigimtinė žmogaus asmens sąranga. O jos pažinimas saugo nuo piktnaudžiavimo ir verčia teisingumą suvokti solidarumo ir meilės perspektyvoje. Popiežius pabrėžia, kad ir žmonių bendruomenių gyvenimo darna, ir pasaulinė taika visų pirma yra teisingumo ir meilės vaisius. Karo nebuvimas ir karinių potencialų pusiausvyros užtikrinimas – tai dar ne taika. Tikrosios taikos neįmanoma pasiekti negerbiant žmogaus asmens ir tautų orumo, negarantuojant laisvo keitimosi idėjomis, neugdant brolybės. Taika yra Dievo dovana, nes Kristaus aukos ant Kryžiaus dėka Dievas sutaikino pasaulį, panaikino žmones skyrusius barjerus ir visą žmoniją pavertė viena savo tauta. Tačiau kartu, - sako popiežius Benediktas, - taiką reikia nuolatos kurti – reika ugdyti atjautą, solidarumą, bendradarbiavimą, brolybę, reikia skatinti žmonių dėmesingumą valstybių ir tarptautinės bendruomenė gyvenimui, nesitenkinti vien daliniais interesais, teisingai dalintis gėrybėmis, rūpintis pažangos ugdymu ir konfliktų sprendimu. Atsakomybę už savo artimiausią aplinką, už visuomenę ir už pasaulį reikia diegti ypač jaunimo sąžinėse, kad turėdami prieš akis taikaus pasaulio idealą jie drąsiai siektų to, kas tikra ir teisinga, kad mylėtų tiesą ir teisingumą taip pat ir tuomet kai reikia aukotis ar eiti prieš srovę.