Kardinolas Lopez Rodriguez apie popiežiaus kelionę į Lotynų Ameriką

Gruodžio 12 dieną, per iškilmingas šventąsias Mišias šv. Petro bazilikoje, dedikuotas lotynų Amerikos dviejų šimtų metų nepriklausomybės sukakčiai, kurį praėjusiais ir šiais metais minėjo daug kontinento kraštų, Benediktas XVI oficialiai pranešė apie savo ketinimą iki Velykų apsilankyti Kuboje ir Meksikoje. Kol kas apie tikslų kelionės grafiką dar per anksti kalbėti, tačiau kelionė turėtų būti suengta kovo antrojo pusėje.

Žinių agentūra „Zenit“ šia tema uždavė kelis klausimus šv. Mišiose Vatikane dalyvavusiam kardinolui iš Dominikos Nicolas De Jesus Lopez Rodriguez.

Anot kardinolo, tikintieji laukia Benedikto XVI, kuris iki šiol tik vieną kartą turėjo galimybę apsilankyti šiame kontinente. Jo laukiama tiek šį pavasarį, tiek 2013 metais Brazilijoje, Pasaulinėse jaunimo dienose. Ganytojas pabrėžė, kad abi šios kelionės yra universalios savo pobūdžiu, savo temomis ir skirtos ne tik aplankysimiems kraštams, bet visam kontinentui.

Kalbėdamas apie Bažnyčią lotynų Amerikoje, kardinolas priminė, kad daug kontinento tautų subrendo, tam tikra prasme, tarp Bažnyčios rankų, taip pat ir politiškai. Jis priminė vieną iš žemyno nepriklausomybės iniciatorių ir herojų generolą Simoną Bolivarą, kuris parašė gražų laišką popiežiui. Generolas prašė skirti vyskupus iš čia gimusių tarpo – būtent todėl, kad atsiskirti nuo Ispanijos kolonijinės valdžios nereiškė atsiskirti nuo Bažnyčios. Bažnyčia tiek prieš kelis šimtmečius, tiek dabar daug prisideda prie teisingumo. Iš istorinės perspektyvos galima pripažinti, žinoma, visiškai neneigiant Prancūzijos revoliucijos ar Jungtinių Tautų nuopelnų, kad misionieriai daug jėgų atidavė gindami vietos gyventojus ir tai, ką šiandien pavadintumėme jų žmogaus teisėmis. Šiuo klausimu jo šalyje visai neseniai buvo pristatyta Madrido Complutense universiteto profesorių parengta istorinė studija.

O ir šiandien, nusikaltimų ir narkotikų prekybos atžvilgiu Bažnyčia yra galbūt vienintelė visuotinė institucija, į kurią nėra įsiskverbusios kriminalinės organizacijos ir kuri nuolat garsiai ir aiškiai pasisako prieš prievartą ir korupciją. Žinoma, reikia pripažinti, kad ir Bažnyčioje ne visi jos nariai atsispiria pinigams ir korupcijai, tačiau žvelgiant plačiau galima sakyti, kad Bažnyčia yra laisva nuo organizuoto nusikalstamumo, įsiskverbusio į daugybę visuomenės sektorių.

Dominikos kardinolo žodžius iliustruoja ir šiomis dienomis kito lotynų Amerikos ganytojo, argentiniečio, Buenos Aires arkivyskupo kardinolo Jorge Mario Bergoglio pasakyta homilija.

Kalbėdamas apie tūkstančius nusikalstamumo ir prostitucijos aukų Argentinos sostinėje, šis kardinolas jėzuitas nešvelnindamas sakė, kad „daugybei Buenos Aires tampa mėsmale, kuri sutraiško jų gyvenimus, sulaužo jų valią, atima jų laisvę (...) Šiame mieste atliekami žmonių aukojimai, užmušamas vaikinų ir merginų orumas, įtraukiant juos į nusikalstamumo ratus. Negalime žiūrėti abejingai, kai miestas yra tapęs vergų fabriku, kuri valdo mafijos ponai, išgelbstintys savo kailį per korupciją ir kyšius“. (rk)