2011-12-13 18:05:05

Gvadalupės Dievo Motinos šventėje dalyvavo 5 mln. maldininkų


Ateinančių metų pavasarį popiežius Benediktas XVI keliaus į Kubą ir Meksiką. Kaip jau minėta, apie tai jis pats pranešė pirmadienio pavakare Šv. Petro bazilikoje aukodamas Gvadalupės Dievo Motinos šventės Mišias, kurių metu buvo meldžiamasi už Lotynų Amerikos šalis, šiemet mininčias nepriklausomybės 200 metų sukaktį.

Tuo tarpu pačioje Gvadalupės šventovėje, kurią, be kita ko, Šventasis Tėvas ketina aplankyti po kelių mėnesių vyksiančios apaštališkosios kelionės metu, šiomis dienomis apsilankė rekordinis maldininkų skaičius – daugiau nei penki milijonai.

Meksikos Gvadalupės Dievo Motinos šventovėje buvo minimos dvi pagrindinės metinės šventės – gruodžio 9 d. liturginis kalendorius minėjo Gvadalupėje apsireiškusią Mergelę Mariją regėjusio šv. Jono Didacho (Juan Diego) liturginę šventę, o gruodžio 12 d. buvo švenčiama Gvadalupės Dievo Motinos šventė. Šiais metais nuo gruodžio 9-osios iki 12-osios Gvadalupės šventovę aplankė 5 300 000 maldininkų.

Netrukus po ispanų kolonizatorių, o kartu su jais ir misionierių atvykimo į dabartinės Meksikos teritoriją įvyko vienas svarbiausių tenykštės krikščionių bendruomenės istorijos įvykių – 1531 m. gruodžio 9 d., Gvadalupėje apsireiškė Mergelė Marija. Tą dieną, 57 metų amžiaus actekas, neseniai tapęs krikščioniu ir per krikštą gavęs naują ispanišką vardą Juan Diego (Jonas Didachas), ėjo į katekizmo pamoką. Jam pasirodė nuostabaus grožio moteris, tradiciniais actekiškais rūbais, ir užkalbino jį actekų kalba. “Aš esu Motina tikrojo Dievo, kuris viską sutvėrė ir viskam davė gyvybę”,- pasakė Švenčiausioji Mergelė. “Eik pas Meksiko vyskupą ir pasakyk jam, kad pastatytų šventovę, iš kurios aš galėčiau rūpintis šios žemės vaikais, juos mylėti ir atjausti, nes aš esu Gailestingumo Motina”. Taip atsirado Gvadalupės šventovė, pagrindinė Meksikoje ir viena pagrindinių visoje Amerikoje. Dievo Motiną Gvadalupėje matęs Jonas Didachas 2002 m. popiežiaus Jono Pauliaus II vizito Meksikoje metu buvo paskelbtas šventuoju.







All the contents on this site are copyrighted ©.