Popiežiaus legatas, Kelno arkivyskupas kardinolas Joachim Meisner šeštadienį vadovavo
šv. Agnietės gimimo 800 m. sukakties minėjimui. Prahos ir visos Čekijos katalikų bendruomenė,
kartu su Šventojo Tėvo pasiuntiniu, pagerbė vieną garsiausių Čekijos istorijos šventųjų,
kuri prieš 800 metų gimusi karaliaus dvare, išsižadėjo karališkosios didybės, nors
dėl jos rankos varžėsi Anglijos karalius ir net pats imperatorius, bet pasirinko kuklų
vienuolės gyvenimą ir tarnavimą vargšams.
Kardinolas Meisner jubiliejaus proga
aukotų Mišių homilijoje pasidalijo savo atsiminimais, ypač didžiulį įspūdį jam palikusia
Agnietės kanonizacijos švente 1989 m., kuri žymėjo ir komunistinių persekiojimų pabaigą
bei naujo laisvo gyvenimo pradžią.
Kardinolas pasakojo, kad jo artimi ryšiai
su persekiojama Čekijos Bažnyčia užsimezgė 1982 m. Jau anksčiau jis buvo girdėjęs,
kad pogrindyje kunigystei pasirengę vyrai iš Čekijos slapta keliauja į Lenkiją ir
tenykščiai vyskupai jiems suteikia šventimus. Kai 1981 m. gruodį Lenkijoje buvo įvesta
karinė padėtis ir uždarytos sienos, Čekijos pogrindžio seminarijos absolventai kreipėsi
į vyskupą Meisnerį, tuometinį Berlyno, taip pat ir rytinės jos dalies ganytoją. Šitaip
dabartiniam Kelno kardinolui teko garbė suteikti šventimus dešimtims kunigų, pogrindžio
sąlygomis tarnavusių Čekijos katalikams. 1989 m. daugelį tų kunigų jis sutiko Romoje
vykusiose Agnietės kanonizacijos iškilmėse. Nors persekiojimai dar nebuvo pasibaigę,
šitie kunigai drąsiai nutraukė konspiraciją ir kardinolui Meisneriui pareiškė: „Daugiau
nebegrįšime į katakombas; nuo dabar veiksime viešai; tikime, kad Agnietės kanonizacija
atneša Čekijai naujus laikus“. Šitų kunigų laikysena, - kalbėjo Prahoje kardinolas
Joachim Meisner, - man padarė didesnį įspūdį negu Berlyno sienos griuvimas. Agnietės
kanonizacija iš tiesų tapo riba, ženklinančia naujų laikų pradžią, o ši šventoji –
Čekijos išsivadavimo simboliu. (jm)