Prasidėjo JAV vyskupų vizitas Ad limina

Jungtinės Amerikos Valstijos teritorijos dydžiu yra ketvirtoji valstybė pasaulyje, gyventojų skaičiumi – trečioji (po Kinijos ir Indijos). Maždaug pusė 307 milijonų dabartinių JAV gyventojų priklauso įvairioms protestantiškoms krikščioniškoms bendruomenėms. Katalikų yra apie 22,5 procento. Katalikų Bažnyčią Jungtinėse Valstijose sudaro 31 metropolinė arkivyskupija, 146 vyskupijos, 2 rytų apeigų katalikų arkivyskupijos ir 15 vyskupijų, o taip pat kariuomenės ordinariatas.

Jungtinės Amerikos Valstijos nepriklausoma valstybe pasiskelbė 1776 m. liepos 4 d. Ką tik gimusioje Šiaurės Amerikos valstybėje gyvavo nedidelė katalikų bendruomenė, kuriai vadovavo visų pirma iš tuo metu Prancūzijai priklausiusios dabartinės Kanados atvykę misionieriai. Pirmosios Mišios dabartinėje JAV teritorijoje buvo aukotos jau 1565 m. Pirma formali katalikų Bažnyčios struktūra buvo įkurta 1784 m. Jėzuitas tėvas John Caroll, būsimo JAV prezidento Benjamino Franklino bičiulis, tapo „Trylikos valstijų misijos“ vadovu. Tais pačiais metais misija buvo performuota į apaštališkąją prefektūrą ir jos vadovu patvirtintas tėvas Caroll. 1789 m. apaštališkoji prefektūra tapo vyskupija su sostine Baltimorėje, o pirmuoju vyskupu buvo paskirtas tas pats jėzuitas John Caroll. Pirmuoju amerikiečiu kardinolu 1875 m. tapo Niujorko arkivyskupas John McCloskey. Pirmasis kunigas Jungtinėse Valstijos, prancūzas Theodore Badin, įšventintas 1793 m.; pirmasis Amerikoje gimęs kunigas William Matthews įšventintas 1800 m.; pirmasis juodaodis kunigas Charles Uncles – 1891-aisiais.

Kai 1785 m. buvo kuriama pirmoji apaštališkoji prefektūra, Jungtinėse Valstijose gyveno 25 tūkst. katalikų, o bendras gyventojų skaičius siekė 2,5 milijono. 1850 m. JAV katalikų skaičius viršijo milijoną, kai tuo pat metu bendras gyventojų skaičius siekė 23 milijonus. Šiandien JAV gyvena beveik 70 milijonų katalikų ir jie sudaro kiek mažiau negu ketvirtadalį visų gyventojų.

Pabaigai dar keletas faktų apie dvišalius Šventojo Sosto ir Jungtinių Amerikos Valstijų diplomatinius santykius. 1797 m. buvo užmegzti Jungtinių Amerikos Valstijų ir Popiežiaus valstybės dvišaliai konsuliniai santykiai. Čia reikia pridurti, kad tais laikais Popiežius buvo ir pasaulietinės valstybės monarchas, tad kontaktuose su kitomis šalimis turėjo ginti savo piliečių interesus, rūpintis taip pat ir prekybos reikalais. Tad konsulai atstovo ne Popiežiui kaip Bažnyčios vadovui, bet visų pirma atstovavo Popiežiaus valstybės ir jos piliečių interesams. Lygiai pusę šimtmečio galioję dvišaliai konsulų rango ryšiai, 1847 m. buvo pakelti į aukštesnį – reikalų patikėtinių lygį.

Susivienijus Italijai ir panaikinus Popiežiaus valstybę, lig tol joje veikusi JAV pasiuntinybė buvo uždaryta, tačiau diplomatiniai santykiai nebuvo nutraukti. Glaudesni dvišaliai ryšiai pradėjo plėtotis po Pirmojo pasaulinio karo. 1919 m. popiežių Benediktą XV aplankė JAV prezidentas Wilsonas. 1963 m. popiežius Paulius VI Vatikane priėmė prezidentą Kennedy, o 1965 m. spalio 3 d. įvyko pirmasis istorijoje popiežiaus vizitas JAV. Galiausiai 1984 m. prezidentas Reaganas paskyrė pirmąjį Nepaprastąjį ir įgaliotąjį Jungtinių Amerikos Valstijų ambasadorių prie Šventojo Sosto, o popiežius Jonas Paulius II pirmąjį apaštališkąjį nuncijų Jungtinėse Valstijose.