Kardinolas Vingt-Trois inauguravo Prancūzijos vyskupų plenarinį susirinkimą

Lapkričio 4-ąją Lurde prasidėjo Prancūzijos vyskupų konferencijos rudens plenarinė sesija. Kardinolas André Vingt-Trois, konferencijos pirmininkas, savo inauguracinėje kalboje nubrėžė svarbiausias sesijos temas.

Jis dar kartą grįžo prie Pasaulinių jaunimo dienų Madride, kuriose dalyvavo apie 50 000 jaunuolių. Pasak ganytojo, svarbu pažymėti, kad daugeliui jaunuolių kelionė į Madridą buvo daugiau už turistinę kelionę, tai buvo tikra tikėjimo kelionė, kaip buvo galima įsitikinti per pasiruošimo etapą vyskupijose, o vėliau tiesioginiuose susitikimuose ir pokalbiuose pačiame Madride, dėmesingame jaunuolių dalyvavime katechezėse, norint geriau pažinti krikščionišką tikėjimą.

Naujasis katekizmas jaunuoliams „Youcat“ pranoko lūkesčius. Jaunuolių susidomėjimas paprastų klausimų ir atsakymų forma parengtu katekizmu turi poveikį visai katechezės pedagogikai. Reikia atkreipti dėmesį į būdą, kuriuo jaunuoliai klausia, ką apie jų didžiuosius egzistencinius klausimus gali pasakyti krikščioniškas tikėjimas. Jaunuolių domėjimasis taip pat rodo, kad jų netenkina kai kurių ideologinių ir pedagoginių perspektyvų neapibrėžtumas, nulemiantis vidinį pasimetimą, atsparos taškų neturėjimą.

Jei, pasak kardinolo Vingt-Trois, jo kartos jaunuoliai jautė poreikį išsivaduoti iš įvairių institucijų, kurios jiems rodės varžančios, tai dabartinė karta nori išsivaduot iš neapibrėžtumo ir rasti elementų savo asmenybės struktūravimui. Bažnyčios ganytojų užduotis yra rimtai tai vertinti ir pateikti savo pasiūlymus.

Kita Prancūzijos vyskupų konferencijos pirmininko paliesta tema buvo ekonominė-politinė situacija, artėjantys rinkimai Prancūzijoje. Jo požiūriu, dabartinė krizė yra sistematinė ir jos nepavyks išspręsti keliais politiniais sprendimais ar pasipiktinimą keliančių atlyginimų sumažinimu. Todėl artėjantys rinkimai bus svarbūs visiems: kokie asmenys bus išrinkti, kokie sprendimai priimti?

Reikia atsisakyti iliuzijos, pabrėžė kardinolas Vingt-Trois, kad galima be pabaigos gyventi skolon. Jei išliks dabartinė situacija, bus sunaudoti jaunų kartų šansai, ant jų pečių uždėta nepakeliama našta. Nors ir žinome, kad vartojimas yra vienas iš ekonominio augimo svertų, nebegalime visko eilinį kartą patikėti vartojimo ir skolų didinimui. Priešingai, reikia saikingesnio ir protingesnio vartojimo. Ačiū Dievui, Prancūzijoje jau yra iniciatyvų šia linkme.

Ganytojas taip pat kalbėjo apie tikinčiųjų santykį su sekuliaria visuomene ir valstybe. Prancūzijoje naujų iššūkių kelia ir sprendimų reikalauja didėjanti musulmonų bendruomenė. Reikia naujai interpretuoti normas, reguliuojančias religinių kultų santykius su valstybe.

Šiuo klausimu reiktų vengti nuostatos, kad religija yra tik privatus reikalas, neturintis viešos dimensijos, reikia vengti iliuzijos, kad visuomenė išspręs savo problemas, jei religijos bus nutildytos, išstumtos į pakraščius ar net visai užgesintos. Tai nėra veiksmingas būdas kovoti su fanatišku elgesiu, kad ir kokia grupė jį demonstruotų. Sąžinės laisvė yra ne tik laisvė tikėti privačiai, bet taip pat kulto laisvė ir išraiškos laisvė, gerbiant viešąją tvarką.

Galiausiai kardinolas pabrėžė, kad krikščionims, visuotinės Bažnyčios nariams, turi būti svarbu ne tik tai, kas vyksta šalia jų, bet ir toliau. Šiuo požiūriu Prancūzijos katalikų ganytojai atidžiai seka įvykius šalyse, kurios patyrė „arabų pavasarį“, kurių ilgamečiai režimai žlugo ir kurios ruošiasi demokratiniams rinkimams.

Jaučiama simpatija ir palankumas šiems procesams, perspėjo kardinolas, neturi mūsų apakinti. Niekas nežino, kas įvyks po balsavimo urnose. Gali būti, kad šalys pasuks tokia kryptimi, kurios Vakarai visai nesitiki. Balsavimo teisė neišsemia demokratijos. Tikros demokratijos prielaida yra demokratinė kultūra, o ši neįgyjama per keletą savaičių.

Esame bendrystėje, pabrėžė prancūzų kardinolas, ir su kenčiančiais broliais, kurie diskriminuojami, sunkiai baudžiami kai kuriose pasaulio valstybėse. (rk)