Tiesos ir taikos piligrimystė į Asyžių

Ketvirtadienį įvyko dvidešimt šeštoji popiežiaus Benedikto XVI kelionė į Italiją, jį. kaip Tiesos ir taikos piligrimą nuvedusi į Asyžių. Popiežiaus kelionė prasidėjo ketvirtadienio rytą Vatikano geležinkelio stotyje. Popiežius į Asyžių važiavo traukiniu. Pasibaigus Maldų už taiką susitikimui jis traukiniu sugrįš į Vatikaną dar ketvirtadienio vakarą, maždaug 22 val. Lietuvos laiku.

Šventąjį Tėvą kelionėje lydėjo ne tik įprasti palydovai – jo bendradarbiai ir kiti prelatai, bet ir didžioji dauguma Asyžiaus susitikimo dalyvių, Tiesos ir taikos piligrimystės delegacijų nariai, atstovaujantys savo religinėms bendruomenės – krikščioniškoms ir ne, o taip pat asmenys neišpažįstantys jokios religijos.

Ketvirtadienį vykęs susitikimas tema „Tiesos piligrimai, taikos piligrimai“ buvo jau ketvirtasis popiežių sušauktas tarpreliginis Maldų už taiką susitikimas. Pirmuosius tris susitikimus sušaukė ir jiems vadovavo pal. popiežius Jonas Paulius II 1986, 1993 ir 2002 metais.

Pirmasis, 1986 m. spalio 27 d., įvyko Šaltojo karo padalyto pasaulio laikotarpiu, antrasis 1993 m. sausio 9 d. įsiliepsnojus karui Balkanuose, trečiąjį susitikimą 2002 m. sausio 24 d. pal. Jonas Paulius II sušaukė pakvietęs religijų atstovus ir geros valios žmones šauktis Dievo pagalbos dėl terorizmo grėsmės po 2001 m. rugsėjo 11 d. įvykių JAV. Šiemetiniame susitikime buvo iškilmingai paminėtos pirmojo Taikos susitikimo Asyžiuje 25 metinės.

Daug žmonių, įvairių tikėjimų ir tautų maldininkai bei turistai, visą ketvirtadienį sekė ir stebėjo Tiesos ir taikos piligrimystės programą susibūrę prie Marijos Angelų Karalienės ir šv. Pranciškaus bazilikų, prie kurių buvo įrengti didžiuliai ekranai, kuriuose buvo galima stebėti susitikimo programos eigą. Vyravo šventinė nuotaika. Popiežių ir delegacijas sveikino Marijos Angelų Karalienės ir šv. Pranciškaus bazilikos varpai.

Susitikimo programa prasidėjo popiežiaus ir delegacijų liudijimais Marijos Angelų Karalienės bazilikoje prie istoriškai svarbiausio pranciškonų dvasinio centro, šv. Pranciškaus rankomis atstatytos Porciunkulės koplyčios, kurioje šventasis mirė 1226 m. Dešimties delegacijų atstovai su popiežiumi užėmė vietas priešais Porciunkulę, išklausė Popiežiškosios Teisingumo ir taikos tarybos pirmininko kard. Peter Kodwo Appiah Turkson įvadinės kalbos.

„Atvykome paliudyti religijos nepaprastą stiprybę daryti gera, stiprinti visų bendrą įsipareigojimą kurti taiką siekiant sutaikyti susivaidijusius ir paskatinti žmones gyventi darnoje su kūrinija“, - sakė kardinolas.

Dalyviai žiūrėjo dokumentinį filmą apie Bažnyčios įsipareigojimą taikai, kuriame buvo paminėti svarbiausi visų popiežių nuo Pauliaus VI, o taip pat kitų religijų vadovų, raginimui į taiką. Filme ypač akcentuoti pal. Jono Pauliaus II taikos raginimai, Asyžiuje jo vadovauti Maldų už taiką susitikimai. Po filmo vienas po kito liudijo delegacijų atstovai.

Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I tvirtino, jog tikrajam dialogui būtinas širdžių atsivertimas, liudijimas gyvenimu, jog religijos siekia gyventi „ne viena prieš kitą, o kiekviena kartu su kita, bendromis pastangomis ieškant tiesos ir taikos“. Paminėjęs „arabų pavasarį“ jis išreiškė visų regiono krikščionių lyderių nerimą dėl krikščionių bendruomenių marginalizavimo Artimuosiuose Rytuose.

Ekumeninės Bažnyčių tarybos generalinis sekretorius Olav Fykse Tveit pratęsė temą paminėdamas jaunimo vaidmenį arabų laisvės ir demokratijos sąjūdyje. Jis priminė jaunąjį šv. Pranciškų, kuris karštai ir drąsiai trokšdamas taikos susitiko su sultonu Egipte, siūlydamas pasidalyti tikėjimo patirtimi. Pranciškus atvyko kaip dauguma kryžiuočių, norėdamas atversti kitą, tačiau „jis pats pasikeitė, atsivertė pats“, kalbėjo pastorius Tveit.

Kalbas pasakė Anglikonų bendrijos galva arkivyskupas Rowan Williams, Prancūzijos armėnų arkivyskupas Norvan Zakarian, žydų, musulmonų, budistų ir pagonių lyderiai, kurie savo liudijimus papildė giesmėmis ir, kaip darė dvasininkas iš Afrikos, tradiciniu muzikiniu instrumentu, liudijimu dalijosi netikinčiųjų vardu kalbėjusi popiežiaus Benedikto pakviesta rašytoja Julia Kristeva.

Kalbą dalyviams pasakė ir popiežius Benediktas XVI. (sk)