Popiežius paskelbė tris naujus šventuosius. „Tik mylėdami artimą įrodome savo meilę Dievui“

Šv. Petro aikštėje sekmadienio rytą Benedikto XVI aukotų Mišių metu į visos Bažnyčios liturginį kalendorių buvo įrašyti trys nauji šventieji – visi gyvenę, apaštalavę ir liudiję artimo meilę devynioliktojo amžiaus antroje pusėje ir dvidešimtojo pradžioje: du italai – vyskupas Gvidas Conforti ir kunigas Aloyzas Guanella ir ispanė vienuolė Bonifacija Rodriguez.

Mūsų sekmadieninę liturgiją šiandien praturtina keletas priežasčių, dėl kurių jaučiame pareigą dėkoti Dievui ir ypatingai jį šlovinti, - sakė popiežius Mišių homilijos pradžioje ir visų pirma priminė, jog šį sekmadienį visoje Bažnyčioje švenčiama pasaulinė Misijų diena – kasmetinis minėjimas žadinantis visų tikinčiųjų atsakomybę už misijas. Šiandien taip pat ypatingai dėkojame Viešpačiui už tris naujus šventuosius ir džiaugiamės galėdami sekti šių nepaprastų Viešpaties mokinių pavyzdžiu.

Evangelijoje skambėjęs Viešpaties žodis mums priminė, jog visas Dievo Įstatymas telpa meilės įsakyme, - kalbėjo Šventasis Tėvas. Į klastingai užduotą klausimą koks įsakymas didžiausias Įstatyme, Jėzus atsako: „Mylėk Viešpatį, savo Dievą visa širdimi, visa siela ir visu protu“. Tačiau tuoj pats ji priduria ir dar viena, ko nebuvo jo klausiama: „Mylėk savo artimą kaip save patį“. Jėzus sako, kad meilė artimui yra tokia pat svarbi kaip meilė Dievui. Iš tiesų gi tik mylėdamas artimą tikintysis gali įrodyti savo meilę Dievui. Tad koks Apvaizdos nulemtas sutapimas, kad būtent šiandien Bažnyčia pavyzdžiu visiems savo nariams iškelia tris naujus šventuosius, kurie leido, kad juos perkeistų Dievo meilė. Įvairiose gyvenimo situacijose ir vykdydami skirtingus pašaukimus jie mylėjo Viešpatį visa širdimi, o savo artimą kaip save pačius. Tokia buvo vyskupo Gvido Conforti laikysena; toks buvo kunigo Aloyzo Guanella liudijimas; šiomis vertybėmis gyveno ir sesuo Bonifacija Rodriguez.

„Mylėsiu tave, Viešpatie, mano stiprybe“, kartojome atliepiamojoje psalmėje. Apie tokią aistringą meilę liudija šie trys nauji šventieji. Sekime jų pavyzdžiu, mokykimės iš jų, kad ir mūsų gyvenimas būtų nuolatinis meilės Dievui ir artimui liudijimas, - sakė popiežius Benediktas.

Prieš sekmadienio vidudienio maldą sakytoje kalboje Šventasis Tėvas dar kartą kalbėjo apie šią dieną paskelbtus tris naujus šventuosius, italų ir ispanų kalbomis sveikino kanonizacijos iškilmėje dalyvavusius piligrimus. Šia proga Popiežius priminė ir šeštadienį pirmą kartą švęstą savo pirmtako palaimintojo Jono Pauliaus II liturginį minėjimą. (jm)

* * *

Susipažinkime su sekmadienį paskelbtais naujais šventaisiais:

Šv. arkiv. Gvidas Marija Conforti (1865-1931), šv. Pranciškaus Ksavero misijų draugijos steigėjas, gimė netoli Parmos, šiaurės Italijoje. Nuo pat ankstyvos jaunystės svajojo apie misijas, tačiau tik trisdešimties metų sulaukęs gavo savo vyskupo palaiminimą šiam darbai, nors tada pats tiesiai į misijas vykti negalėjo. Pirmieji Conforti įkurtos misijų Šv. Ksavero kongregacijos kunigai išvyko į Kiniją, vėliau į Afriką. Popiežius Leonas XIII Gvidą Conforti paskyrė arkivyskupu į Raveną, tačiau vėliau dėl ligos jis gavo Pijaus X leidimą atsidėti vien tik kongregacijos reikalams. Sustiprėjus sveikatai, šv. Pijus X jam pavedė Parmos vyskupo sostą. Nors arkivyskupas Conforti sėkmingai valdė vyskupiją net 24 metus, tačiau didelę dalį savo dėmesio skyrė misijų veiklai. Vyskupaudamas Parmoje jis kelis kartus lankėsi Afrikoje ir Kinijoje, įkūrė misijinę kunigų sąjungą, priešinosi kolonijiniams karams, karštai gynė Afrikos ir Azijos tautų teises. Jūs neatstovaujate jokiai žemiškai valdžiai, jūs neremiate jokio valdovo ir vienintelė jūsų atrama yra Kristus, sakė šv. Gvidas Marija Conforti savo misionieriams. Jis buvo giliai įsitikinęs Bažnyčios misijine prigimtimi ir todėl visų krikščionių pašaukimu kiekvienam pagal savo gyvenimo kelią ir galimybes bendradarbiauti vardan Evangelijos skelbimo iki pat žemės pakraščių. Taip pat jo gyvenimas liudija, jog kiekviena krikščionių bendruomenė yra pašaukta užmesti artimo meilės audinio metmenis iki pat žemės pakraščių, kad toliausiai esantieji pajustų, jog rūpestis jais yra toks pats, kaip ir tais, kurie yra savosios bendruomenės nariai ir kad vyskupas yra konsekruotas ne tik tai vienai vyskupijai, o viso pasaulio išganymui. Šventasis Gvidas Marija Conforti mirė 1931 m. Jį į Altorių garbę iškėlė popiežius Jonas Paulius II 1996 m.

Šv. kun. Aloyzas Guanella (1842-1915), dviejų ligonių globos kongregacijų, Kunigų Meilės tarnų ir Marijos Apvaizdos dukterų, steigėjas yra Italijoje plačiai žinomas artimo meilės apaštalas. Jį į Altorių garbę iškėlė popiežius Paulius VI 1964 m. Iš šiaurės Italijos Como vyskupijos kilęs šventasis buvo saleziečių steigėjo šv. Jono Bosko bičiulis, kuris jam įkvėpė steigėjo misiją, kartu kūrė fizinių ir dvasinių ligų kamuojamiems žmonėms skirtus Dievo apvaizdos namus. Šventasis Aloyzas, itališkai Don Luigi, jau buvo davęs trejų metų įžadus saleziečių kongregacijoje, tačiau Como ganytojas jį atšaukė į vyskupiją. Don Luigi Guanella parvyko svajodamas apie kongregaciją, kuri rūpintųsi neturtingų šeimų vaikais. Pasak kun. Aloyzo, „Gailestingumo valanda“, taip šventasis vadindavo patirtąsias Dievo malones, išmušė 1881 metais kai jis ėmė klebonauti parapijoje, kurioje rado vargšų globa besirūpinančių jaunų moterų būrį. Iš jo išaugo Marijos Apvaizdos dukterų kongregacija. Veikla plėtėsi, greta moterų atsirado Meilės tarnų kongregacija kunigams. Steigėjas kongregacijos namus kūrė visoje Italijoje, Šveicarijoje, taip pat Romoje 1904 m., kur suderinęs su popiežiumi Pijumi X, pastatė šv. Juozapo laimingos mirties bažnyčią, dabar mažąją baziliką, ir prie jos įsteigė Maldų už mirštančiuosius draugiją. Pijus X tapo pirmuoju draugijos nariu. Tuo metu Don Luigi, jau būdamas septyniasdešimtmetis, leidosi į naują gyvenimo kelionę: degdamas misionieriška dvasia jis 1912 m. išvyko į JAV rūpintis gausių italų emigrantų sielovada. Po trejų metų jis vėl Italijoje, atsidėjęs gelbėti ir šelpti Abrucuose nuo žemės drebėjimo nukentėjusiuosius. Kilus Pirmajam pasauliniam karui siuntė savo kunigus pas karius į frontą. Negalima sudėti rankų tol, kol yra pagalbos reikalingų vargšų, tvirtino šventasis Aloyzas. Jis mirė 1915 metais testamentu palikęs sekančius žodžius: „Mirtis kaip motina, ateinanti apglėbti savo vaiką; angelas, nuvedantis į amžinąją tėvynę.“

Šv. Bonifacija Rodriguez de Castro (1837-1905), šv. Juozapo tarnaičių kongregacijos steigėja gimė, Salamankoje, vakarų Ispanijoje. Kai Bonifacija buvo dar paauglė, mirė tėvas, palikdamas visą šeimą be pragyvenimo šaltinio. Vaikystėje išgyventi sunkumai vėliau paskatino Bonifacija visą gyvenimą skirti tiems kas kenčia tokias pačias bėdas kokias jinai pati kentė būdama vaikas. Ji sumanė kasdienę maldą ir darbą sujungti į viena Šventosios Nazareto šeimos pavyzdžiu. Suradusi keletą bendraminčių ir kunigo jėzuito Francisco Butinya y Hospital remiama, Bonifacija Rodriguez Castro įkūrė Šv. Juozapo tarnaičių kongregaciją, kurioje visas dėmesys skiriamas moterų orumo gynimui darbu: į vienuolijos namuose įkurtą „Nazareto amatų dirbtuvę“ buvo priimamos moterys iš nepasiturinčių šeimų. Kongregacijos vienuolės nedėvėjo abito, amatų dirbtuvėje dirbo kartu su įdarbintomis pasaulietėmis, lygomis su jomis dalijosi uždarbį. Tačiau toks pažangus vienuolinio gyvenimo projektas kai kam atrodė per drąsus ir net pavojingas. Projektui ėmė priešintis Salamankos kunigai, nesupratę jo giliai evangelinės minties užtarti moterį darbo pasaulyje. Be to, pradinį entuziazmą apkartino intrigos ir nesutarimai. Bonifacija patyrė nemažai skriaudų ir pažeminimų iš savo bendražygių. Ji tapo pavydo ir apkalbų auka, buvo nušalinta nuo vadovavimo vienuolijai ir ištremta į kitą miestą. Tačiau Bonifacija į visa atsiliepė dosniu artimo meilės liudijimu, tikėjimu ir pasitikėjimu Dievu, tikėdama galinti visur ir visuomet patikti Dievui. Šv. Bonifacija mirė 1907 m., tačiau tikro įvertinimo ir pripažinimo sulaukė po mirties, tik 1941 m., kai buvo pripažintas jos, kaip kongregacijos steigėjos, vaidmuo. Šv. Bonifaciją į Altorių garbę iškėlė pal. popiežius Jonas Paulius 2003 m. Jos vardą į Šventųjų sąrašą įrašė popiežius Benediktas XVI šį sekmadienį, spalio 23 d. (sk)