Vysk. Eugenijaus Bartulio nuotraukų kalendorius

Spalio 20 d. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pristatė naują katalikišką savo nuotraukų kalendorių „Šventieji, melskite už mus!“. Tikintieji Šiaulių ganytojo nuotraukų kalendoriais džiaugiasi nuo 2007-ųjų metų. Šiais metais dvasinėje kelionėje lydės dvylika šventųjų. Todėl renginys, vykęs Šiaulių Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje sietas su artėjančiomis Visų šventųjų ir Vėlinių šventėmis.

Renginį vedusi Šiaulių dramos teatro aktorė Nomeda Bėčiūtė minėtų švenčių prasmę iliustravo Kūdikėlio Jėzaus Teresės, kurios atvaizdas puošia lapkričio mėnesį – mintimis. Šventoji Teresėlė sakiusi, kad jos pašaukimas – meilė ir gailestingumas, nes „vien Meilė žadina Bažnyčios narius veiklai. Ir jeigu Meilė užgestų, apaštalai neskelbtų Evangelijos, kankiniai atsisakytų lieti kraują...“. Šventosios Teresėlės atrasta vieta Bažnyčioje – būti Meile.

Žvelgdami į Meilę, spinduliuojančią nuo Kryžiaus, šventieji semdavosi stiprybės gyvenimo kelionėje ir mirties akivaizdoje, - sakė ganytojas. Tą pačią stiprybę, tikėtina, tikintieji pajus vartydami kalendoriaus puslapius. Šiaulių vyskupas pasakojo, kad rinkdamas nuotraukas, peržvelgė daugybę šventųjų paveikslų, puošiančių įvairias Lietuvos bažnyčias. Pasirinkti nekasdieniški, neįprasti, įdomesni šventųjų vaizdai, reprezentuojantys visas septynias Lietuvos vyskupijas. Naujomis, negirdėtomis kantičkinėmis giesmėmis, pritaikytomis kalendoriaus šventiesiems, stebino ir renginio metu giedojęs šv. Cecilijos ansamblis, vadovaujamas Rolandos Kalakauskienės.

VI-asis nuotraukų kalendorius prasideda krikštu. „Krikšto sakramentas įveda į naują gyvenimą, todėl Naujuosius metus pradedame nuo Jono Krikštytojo, kuris rodo į Išganytoją“, - sakė vyskupas, primindamas, jog Viešpačiui skirta augti, o mums – mažėti. Šalia šventojo ar šventosios paveikslo matyti bažnyčios, kurioje jis kabo nuotrauka bei keli žodžiai, skatinantys susimąstyti, įžvelgti tikėjimo ir žemiškosios gyvenimo kelionės esmę.

Pristatydamas kalendorių, Šiaulių vyskupas dalijosi nuotraukų rinkimo istorijomis. Pavyzdžiui, vasario puslapį puošiantį šv. Petro paveikslą rado archyvuose ir nustebo, kad tai pagrindinio Žagarės bažnyčios, kurioje ne kartą lankytasi, altoriaus paveikslas. Pasirodo, jis atidengiamas tik atlaidų metu. Nufotografavus šv. Kazimiero sarkofagą, esantį to paties pavadinimo koplyčioje Vilniaus arkikatedroje, išryškėjo nepaprastai gražiai, švelniai besišypsanti, atrodo, į patį Kazimierą žvelgianti švč. Mergelė Marija. Paprastai ši prie pat koplyčios lubų esanti Marijos šypsena lieka nepastebėta. Dabar ji puošia kalendoriaus viršelį. Rugpjūčio mėnesį iš kalendoriaus žvelgiančio šv. Roko paveikslas neįprastas tuo, kad dažnai šalia jo vaizduojamas žaizdas laižantis šunelis. Gargždų švč. Trejybės bažnyčioje esančiame paveiksle žaizdomis rūpinasi angelas.

Ne visi paveikslai buvo lengvai pasiekiami. Norint nufotografuoti šv. Kazimierą, teko lipti aukštomis kopėčiomis, laukti, kol praeis dažnos ekskursijos. Kai kuriuos paveikslus teko rinktis iš dviejų panašių. Šv. Onos paveikslai beveik identiški kabo Vilniaus šv. Onos ir Pasvalio bažnyčiose. Pasirinktas šviesesnis, ryškesnis.

Šventieji ne tik puošia, jie primena ir krikščioniškąsias pareigas. Rugsėjį šv. Vincentas Paulietis skatina rūpestį mažutėliais, našlaičiais, nelaimingaisiais. Gruodį šventasis Steponas kalba apie atlaidumo svarbą. Gegužę šv. Jurgis ragina kovoti su nuodėmėmis. Ir kiekvieną mėnesį, kiekvienas šventasis primena džiugiai eiti Dievo valios vykdymo keliu, nes, kaip rašo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis pirmajame kalendoriaus lape, „...tai – paties Dievo kiekvienam iš mūsų parinktas nuostabiausias kelias žemėje“.

Spalio 30 d. kalendorių planuojama pristatyti Kaune.

Inesė Ratnikaitė Vatikano radijui iš Šiaulių