Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas dėl embrioninių kamieninių ląstelių patentavimo

Spalio 18 dieną Europos Sąjungos teisingumo teismas priėmė sprendimą Oliver Brüstle prieš Greenpeace byloje.

1999 metais vokiečių mokslininkas Brüstle užpatentavo neuroninių pirminių ląstelių gamybos iš embrioninių kamieninių ląstelių technologiją. 2004 metais Greenpeace organizacija kreipėsi į Vokietijos teismus su prašymu atšaukti patentą, remiantis 1998 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl teisinės biotechnologinių išradimų apsaugos.

Šios direktyvos 6 straipsnis skelbia, jog „nepatentabiliais laikomi tokie išradimai, kurių komercinis panaudojimas prieštarautų viešajai tvarkai ar moralei“ ir patikslina, kad tai apima ir „žmonių embrionų panaudojimą pramoniniais ar komerciniais tikslais“.

2006 metais Vokietijos federalinis patentų teismas, jau integravus direktyvos nuostatas į Vokietijos teisę, Brüstle išduotą patentą panaikino. Pastarasis tokį sprendimą apskundė Vokietijos aukščiausiam federaliniam teismui, pateikdamas įvairius argumentus. Pasak jo, kamieninės ląstelės nėra žmogaus embrionas, jo užpatentuota technologija remiasi jau egzistuojančiomis kamieninių ląstelių linijomis ir naujų embrionų nereikia nei kurti, nei naikinti, be to, jei jo moksliniai tyrimai buvo legalūs, kodėl negalima legaliai užpatentuoti jų rezultatų?

Vokietijos aukščiausias federalinis teismas nusprendė nukreipti bylą į Europos Sąjungos teisingumo teismą su prašymu išaiškinti minėtosios direktyvos 6 straipsnį.

Konkrečiau, „žmogaus embriono“ sąvoką: ar ji apima visas žmogaus organizmo vystymosi stadijas nuo kiaušialąstės apvaisinimo, ar dar reikia tenkinti papildomas sąlygas, pavyzdžiui, pasiekti tam tikrą vystymosi stadiją? Ar ši sąvoka taikoma neapvaisintoms žmonių kiaušialąstėms, į kurias iš subrendusios žmogaus ląstelės transplantuojamas branduolys; neapvaisintoms žmonių kiaušialąstėms, kurios partenogenezės būdu priverčiamos dalytis ir vystytis; kamieninėms ląstelėms, gautoms iš žmonių embrionų blastocistos stadijoje?

Taip pat klausta kaip suprasti sąvoką „žmonių embrionų panaudojimas pramoniniais ar komerciniais tikslais“? Ar galima patentuoti technologiją, kuri tiesiogiai nenaudoja žmonių embrionus, tačiau yra susijusi su produktu, kuriam pagaminti reikia prieš tai sunaikinti žmonių embrionus.

Europos Sąjungos teisingumo teismo atsakymas į šiuos klausimus yra toks: „žmogaus embrionas“ yra kiekviena žmogaus kiaušialąstė nuo apvaisinimo stadijos, kiekviena neapvaisinta kiaušialąstė, į kurią iš subrendusios žmogaus ląstelės transplantuojamas branduolys, ir kiekviena neapvaisinta žmogaus ląstelė, kuri partenogenezės būdu priverčiama dalytis ir vystytis.

Atsižvelgdamas į mokslo raidą nacionalinis teismas turi nustatyti, ar iš žmogaus embriono blastocistos stadijoje gauta kamieninė ląstelė yra „žmogaus embrionas“.

Draudimas patentuoti žmonių embrionų panaudojimą pramoniniais ar komerciniais tikslais apima ir panaudojimą mokslo tyrimams. Patentu gali būti saugomas tik žmogaus embriono panaudojimas terapijai ar diagnostikai, kai toks panaudojimas naudingas pačiam žmogaus embrionui.

Draudžiama patentuoti išradimą, kai iš pradžių reikia sunaikinti žmonių embrionus ar juos naudoti kaip pradinę medžiagą, nepaisant to, kokioje stadijoje tai atliekama, net jeigu techninės teorijos, kurią prašoma užpatentuoti, aprašyme apie žmonių embrionų naudojimą neužsimenama.

*

Kaip ir reikėjo laukti, vieni tokiu sprendimu džiaugėsi, kiti mažiau. Pasak pirmųjų, Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimas, pripažindamas biologinės žmogiškos būtybės egzistencijos pradžią nuo apvaisinimo momento, sutvirtino pagarbos žmogaus orumui principą, patvirtino, kad ir žmogaus embrionas turi savo orumą ir turi būti saugojamas. Šia prasme teismo sprendimu savo komunikate pasidžiaugė ir Europos Sąjungos vyskupų komisija (COMECE).

Pasak antrųjų, patentavimo draudimas apsunkins terapinių technologijų kūrimą. Žinomas žurnalas „Nature“ šių metų balandžio mėnesį išspausdino grupės mokslininkų atvirą laišką, kuriame rašoma, jog kamieninių ląstelių medicinoje dirbantys tyrėjai negali pristatyti savo laimėjimų be biologinės industrijos pagalbos. O pastaroji nenorės investuoti, jei negalės savo technologijų apsaugoti su patentu.

Deja, po Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimo pasirodė komentarų, kurie tyčia ar netyčia supainioja atskirus klausimus. Pavyzdžiui, buvo balsų, jog teismas už „įstatymo ribų“ paskelbė embrioninių kamieninių ląstelių tyrimus, smogdamas medicinos pažangai ir žmonių gerovei Europoje. Teismas to nepaskelbė, taip pat nepasisakė dėl žmogaus embrionų kūrimo ir sunaikinimo. Teismo sprendime moksliniai tyrimų rezultatai yra aiškiai skiriami nuo jų komercinio ir industrinio panaudojimo, su kuo būtent ir susiję patentai. Pasisakymas prieš žmogaus embrionų komercializavimą nėra pasisakymas prieš embrionų tyrimą ir išradimus, ypač naudingus pačiam embrionui.

Dar kitas supainiojimas – esą draudimas patentuoti su embrioninėmis kamieninėmis ląstelėmis susijusias technologijas bus taikomas visoms technologijoms, kurios susijusios su kamieninėmis ląstelėmis. Galvoje turimos kamieninės ląstelės, kurios gaunamos ne iš žmogaus embriono, pastarąjį sunaikinant, bet iš suaugusio žmogaus ląstelių (iPS) arba organizmo.

Tačiau, kaip pareikšta ir COMECE komunikate, lūkesčiai yra priešingi – kaip tik tikimasi, kad mokslininkų dėmesys nuo žmogaus embrioninių ląstelių persikels prie kamieninių ląstelių, gaunamų ar randamų suaugusio žmogaus organizme, tyrimų, kurie nekelia jokių etinių kontraversijų ir turi didžiulį potencialą. (rk)