Arkiv. Julijono Steponavičiaus gimimo 100-osios metinės

Spalio 18 d. sukako 100 metų nuo arkivyskupo Julijono Steponavičiaus gimimo. Šiemet taip pat sukanka 75 metai nuo jo kunigystės šventimų, 50 metų nuo ištrėmimo į Žagarę ir 20 metų nuo mirties. Visos šios sukaktys bus minimos ateinantį sekmadienį, spalio 23 d. Žagarėje – miestelyje, kuriame, sovietų valdžios izoliuotas nuo Vilniaus arkivyskupijos, Julijonas Steponavičius gyveno beveik tris dešimtmečius.

Minėjimas prasidės 12 val. Mišiomis Žagarės parapijos bažnyčioje. Po Mišių, 13.30 val. bažnyčios šventoriuje bus pašventintas arkivyskupo atminimui pastatytas Rūpintojėlis. 14.00 val. Žagarės kultūros centre bus pristatyta meninė kompozicijas ir filmas. 15.00 val. bus uždegtos žvakutės prie pastato, kuriame 28 metus Vilniaus vyskupas tremtinys gyveno.

* * *

Julijonas Steponavičius gimė 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapijoje, dabartinėje Baltarusijoje. Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Baigęs mokslus teologijos magistro laipsniu, 1936 m. priėmė kunigo šventimus. Dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiaus Pijaus XII buvo paskirtas vyskupu. 1958 m. mirus vyskupui Kazimierui Paltarokui, vyskupas Julijonas Steponavičius pradėjo vykdyti Vilniaus arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus pareigas. Atsisakęs paklusti sovietų valdžios reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje, 1961 m. buvo ištremtas į Žagarę. Tremtis pasibaigė tik 1988 m. pabaigoje. Tų metų gruodžio 28 d. jam leista eiti Vilniaus arkivyskupijos administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežius Jonas Paulius II Julijoną Steponavičių pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 dieną. Palaidotas Vilniaus katedros tremtinių koplyčioje.