Benediktas XVI. Laisvė nuo bado jungo yra pirmoji konkreti teisės į gyvybę išraiška

Spalio 16 dieną trisdešimtąjį kartą buvo minima Tarptautinė maisto diena. Tai būdas, kuriuo JT Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO) nori atkreipti tiek tarptautinės bendruomenės, tiek pavienių asmenų dėmesį į žemės ūkio problemas, skaudžiausia iš kurių yra maisto trūkumo nulemtas badmiriavimas.

Tai, be abejo, tiesiogiai liečia Bažnyčios, krikščionių bendruomenės sąžinę, skatina veikti dėl artimo meilės.

Mūsų akyse dar tebėra įsispaudę daugybės bado Afrikos Rage aukų skaudūs vaizdai, kasdien pridedamas naujas puslapis prie vienos iš didžiausių humanitarinių katastrofų per pastaruosius dešimtmečius. Ištisoms bendruomenėms atsidūrus priešais mirtį dėl bado būtina teikti skubią pagalbą, bet taipogi reikia vidutinio ir ilgo laiko iniciatyvų, kad tarptautinė veikla nebūtų susiaurinta iki reagavimo į nelaimes, rašoma popiežiaus Benedikto XVI laiške, skirtame Pasaulinei maisto dienai, kurios šiemetinė tema yra „Maisto kainos – nuo krizės iki stabilumo“.

Daug yra veiksnių, dėl kurių pritrūksta maisto. Tai gamtinės sąlygos, ginkluoti konfliktai, žemdirbių migracija iš kaimiškų vietovių į miestus. O taip pat pasaulinė krizė, kuri įtakoja maisto kainas.

Šventasis Tėvas pabrėžė principą, kuris turi orientuoti vyriausybių ir tarptautinės bendruomenės pasirinkimus: laisvė nuo bado jungo yra pirmoji konkreti išraiška teisės į gyvybę, kuri, deja, dažnai iškilmingai skelbiama, tačiau realiai neužtikrinama. Pasak Benedikto XVI, dėl maisto svarbos darbas žemės ūkyje neturi būti nuvertinamas iki „antraeilio“, o maistas neturi būti prilyginamas eilinei prekei, kuria galima spekuliuoti.

Todėl skaudu žiūrėti, kai šiandien vieniems trūksta kasdieninio raciono, o kitų turimi milžiniški ištekliai naudojami ne dėl maisto, kartais tiesiog sunaikinami. Tai dar kartą parodo, kad globalizacija suartino mus, bet nepadarė mūsų broliais. Pernelyg lengva maisto trūkumą paaiškinti populiacijos augimu, gerai žinant, kad priežastys kitos.

Todėl reikia kažko daugiau, nei pagalbos teikimo. Reikia į kiekvieno žmogaus širdį įrašytų, užuojautai, žmogiškumui, solidarumui įkvepiančių vertybių atskleidimo.

Vietoj egoizmo ar paskirų interesų siekimo pateisinimo reikia tokio nuostatų pasikeitimo, kuris užtikrintų, kad kiekvienas žmogus šiandien ir rytoj galėtų gauti pakankamai maisto, kad į žemės ūkį būtų investuojama tiek, kiek pakaktų gamybos ir rinkos stabilumui. Visiems reikia turėti vidinės atsakomybės ir blaivų gyvenimo būdą, atsižvelgiant ir į būsimų kartų poreikius, pažymi Benediktas XVI, pridurdamas, jog katalikų Bažnyčia yra ir bus artima toms iniciatyvoms, toms institucijoms, dirbančioms dėl maistinio saugumo, kurio, be realios solidarumo ir brolybės nuostatos, vien derybos ir susitarimai neužtikrins. (rk)