Popiežiškosios Cor Unum tarybos spaudos konferencija apie situaciją Afrikos Rage

Trečiadienį popiežius Benediktas XVI dar kartą kreipėsi į tarptautinę bendruomenę, atkreipdamas jos dėmesį į dramatišką badmiriavimo situaciją Afrikos Rage, rytiniame Afrikos kontinento regione, apimančiame ar susisiekiančiame su Etiopija, Džibučiu, Somaliu, Eritrėja, Uganda, pietų Sudanu.

Tai susiję su gamtinėmis ir žmogiškomis katastrofomis. Viena vertus, regionas susidūrė su viena iš didžiausių sausrų per pastaruosius dešimtmečius. Lietaus nepakako nei žemės ūkiui, nei ganykloms. Žmonės prarado tiek derlių, tiek gyvulių bandas, tuo pat metu maisto ir vandens kainos labai išaugo.

Iš kitos pusės, regione netrūksta kovojančių grupuočių, kurių susirėmimai ir plėšikavimai priverčia žmones palikti namus ir bėgti į kitus šalies regionus ar į kitas valstybes, siekiant bent tokiu būdu išsaugoti savo gyvybę.

Pasak JTO atsakingų pareigūnų, badmiriavimo rizikos zonoje atsidūrė apie 13 milijonų asmenų. O šimtai tūkstančių jau rizikos slenkstį peržengė ir badmiriauja, nuo bado jau mirė tūkstančiai žmonių. Prasčiausia padėtis yra Somalyje.

Pačios šalys neturi resursų pagelbėti savo žmonėms, todėl Šventasis Tėvas kreipėsi, jau ne pirmą kartą, į tarptautinę bendruomenę, kad ši neapleistų savo silpniausių, sunkumų patiriančių narių.

Penktadienį konferenciją apie situaciją ir veiklą Afrikos rage surengė Popiežiškoji Cor Unum taryba, kuri, iš vienos pusės, popiežiaus vardu tiesiogiai teikia paramą stokojantiems ir vargšams, iš kitos pusės, koordinuoja katalikiškas humanitarines institucijas.

Konferencijoje dalyvavo, be Cor Unum pirmininko, afrikiečio kardinolo Roberto Sarah, arkivyskupo Giorgio Bertin, Džibutyje reziduojančio Somalio apaštalinio administratoriaus, katalikų karitatyvinių organizacijų vadovų, taip pat ir Kenterberio arkivyskupo, Anglikonų Komunijos primo, delegatas. Anglikonai taip pat regione vykdo daug karitatyvinių iniciatyvų. Spaudos konferencijoje buvo perskaitytas Kenterberio arkivyskupo Rowan Williams laiškas.

Kardinolas Sarah priminė, kad Benediktas XVI buvo vienas iš pirmųjų balsų tarptautinėje arenoje, dar liepos 17-ąją garsiai prabilęs apie situaciją Afrikos Rage. Šventajam Tėvui ši situacija rūpi, jo potvarkiu per Popiežiškąją Cor Unum tarybą iškart buvo pasiųsta 400 000 JAV dolerių parama.

Regione veikia katalikiškos humanitarinės organizacijos, specialias nacionalines rinkliavas surengė Prancūzijos, Italijos, Vokietijos, Airijos katalikai. Kenterberio arkivyskupo delegato dalyvavimas konferencijoje, anot kardinolo Sarah, simboliškai patvirtina, jog žmonių drama Afrikoje yra visų krikščioniškų bendruomenių rūpestis, tuo pat metu jas vienijančios ir kitiems duodamos meilės liudijimas. Pastangos padėti, užuojauta ir gailestingumas kenčiantiems, nepriklausomai nuo jų kilmės ir religijos, yra tikėjimo gyvybingumo išraiška.

Kardinolas Sarah spaudos konferencijoje sakė norįs pažymėti tris dalykus. Pirma, jog katalikų Bažnyčia dirba ir toliau dirbs, bendradarbiaudama su kitomis krikščionių bendruomenėmis, sprendžiant humanitarinę dramą Afrikos rage. Jis kreipėsi į visus – į tikinčiuosius, į parapijas, į vyskupijas, asociacijas – su prašymu neužmiršti kenčiančių.

Antra, kardinolas Sarah pabrėžė, jog reikia vengti tarptautinės politikos egoizmo. Deja, dažnai tenka pastebėti, kad mechanizmai, kurie valdo tarptautinę veiklą, yra paženklinti pavienių valstybių interesais. Tai turi pakeisti politika, kuri iš tikro vadovaujasi asmens gėriu ir bendruoju gėriu. Tik tokiu būdu pavyks išvengti susiskirstymų į nugalėtojus ir nugalėtuosius, į budelius ir aukas, į išnaudotojus ir išalkusius.

Trečia, įveikus dabartinę bado dramą reikia grįžti prie vystymosi šerdies – ugdymo ir švietimo. Kodėl dabartinė krizė tokia sunki? Ne vien dėl maisto trūkumo. Taip pat dėlto, kad nėra kvalifikuotų, rizikos situacijas mokančių valdyt asmenų, nėra pakankamai medicininio personalo, nėra gero valstybės aparato veikimo. Milijonai pabėgėlių, šiandien bandydami išgyventi, ryt taps nelegalais, be tėvynės, be bendruomenės, be darbo. Ištisa karta rizikuoja būti prarasta.

Todėl vystymosi šerdyje yra ugdymas, yra mokykla. Kur yra mokykla, ten yra galimybės, ten yra darbas, ten yra šeimos, - tvirtino kardinolas Sarah. (rk)