Popiežius priėmė metropolitą Hilarioną. Ekumeniniai santykiai su ortodoksais

Šį ketvirtadienį Benediktas XVI privačioje audiencijoje priėmė su darbiniu vizitu atvykusį Maskvos patriarchato Išorinių santykių departamento pirmininką metropolitą Hilarioną.

Metropolitas Hilarionas Romoje lankosi nuo rugsėjo 27 dienos. Be susitikimo su popiežiumi, jo darbotvarkėje buvo numatyti susitikimai su dviejų Šventojo Sosto žinybų vadovais – Kultūros tarybos pirmininku kardinolu Gianfranco Ravasi ir Krikščionių vienybės tarybos pirmininku kardinolu Kurtu Kochu. Hilarionas taipogi vadovavo Eucharistijos liturgijai Priscilos katakombose.

Pastaruoju metu įvyko nemažai susitikimų tarp Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato atstovų. Rugsėjo 26 dieną Maskvos ortodoksų patriarchas Kirilas audiencijoje priėmė kardinolą Josefą Tomko, popiežiaus pasiuntinį Maskvos katalikų katedros 100 metinių minėjimo iškilmėms, vykusioms rugsėjo 23-24 dienomis. Pats metropolitas Hilarionas Romoje lankėsi vos prieš dvi savaites. Tuosyk jis, kartu su Šventojo Sosto santykių su valstybėmis sekretoriumi arkivyskupu Dominique Mamberti dalyvavo Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos surengtoje konferencijoje apie religinę diskriminaciją, atskirą dėmesį teikiant krikščionių diskriminacijai.

Rugpjūčio pabaigoje lankydamasis Serbijoje metropolitas Hilarionas vietos dienraščiui „Politika“, paklaustas apie katalikų ir ortodoksų santykius, sakė, jog su laiku tampa vis akivaizdžiau, jog ortodoksai ir katalikai privalo bendradarbiauti gindami tradicines moralines vertybes šiuolaikinėje sekuliarioje visuomenėje. Abiejų Bažnyčių nuostatos daugelio šiandieninių iššūkių atžvilgiu – globalizacijos, liberalios sekuliarizacijos, šeimos vertybės blukimo – yra artimos ir panašios. Abi Bažnyčios turi kartu kalbėti apie abortą, eutanaziją ar medicininius-biologinius eksperimentus, nesuderinamus su pagarba žmogaus orumui.

Pasak metropolito, vis svaresne tampa krikščionofobijos problema – krikščionių žmogaus teisių nepaisymas dėl jų religinės priklausomybės. Deja, dabartinėje Europoje galima stebėti atvirai antireligines nuostatas, bandant kai kurioms politinėms jėgoms išstumti religiją iš viešojo gyvenimo į privataus gyvenimo sferą. Ir čia abiejų Bažnyčių sutarimas yra svarbus.

Ortodoksų ir katalikų bendradarbiavimas gali įgyti įvairias formas – bendrų kultūrinių projektų, deklaracijų, suderinto veikimo tarptautinėse organizacijose. Vienas iš gerų bendradarbiavimo pavyzdžių – Europos žmogaus teisių teismo byla „Lautsi prieš Italiją“, lietusi Nukryžiuotojo simbolio buvimą mokyklose.

Savo ruožtu Šventojo Sosto dienraštis „l’Osservatore Romano“ rugsėjo 28 dieną išspausdino interviu su kardinolu Kochu apie dialogą su ortodoksais. Prieš kelias dienas pasibaigusios apaštalinės kelionės Vokietijoje metu Benediktas XVI susitiko su šioje šalyje parapijas ar vyskupijas turinčių ortodoksų Bažnyčių atstovais, tarp kurių buvo ir Maskvos patriarchato delegatai.

Kardinolas Kochas daugiau kalbėjo ne apie bendradarbiavimą socialinėje sferoje, tačiau apie „meilės dialogą“, apie dialogą doktrininiais klausimais.

Iš vienos pusės, katalikai ir ortodoksai yra labai artimi savo doktrina ir bažnytine struktūra, lyginant su kitomis krikščioniškomis konfesijomis. Iš kitos pusės, yra skirtumų. Pats didžiausias – popiežiaus pirmumo supratimas.

Kalbant apie šį klausimą, anot Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininko, visada reikia turėti galvoje skirtumą tarp Petro pirmumo esmės ir jo naudojimo būdo. Padarius šią skirtį, atsiveria galimybė gilesnei diskusijai.

Kalbant apie dialogą su rytų ortodoksų Bažnyčiomis, kyla dar kitas klausimas. Šios Bažnyčios nėra pripažinusios Chalcedono Susirinkimo nutarimų, lietusių kristologiją. Tačiau pastarųjų metų bendras teologų darbas parodė, kad kristologinis tikėjimas yra tas pats, tačiau skiriasi teologinė interpretacija. Šiuo metu bendros studijos tęsiamos.

Yra skirtumų ir tarp pačių ortodoksų Bažnyčių. Galbūt jie galėtų būti išspręsti bendrame ortodoksų susirinkime, o pasiekus didesnę tarpusavio vienybę paprastesnis būtų ir dialogas su katalikų Bažnyčia. (rk)