Tarp Jeruzalės lotynų patriarcho kelionės JAV temų ir nepriklausomos Palestinos klausimas

Jau antrą savaitę Jeruzalės lotynų patriarchas Fouad Twal lankosi JAV. Pirmasis jo tikslas yra susitikimas su arabų katalikų diasporos bendruomenėmis. Tai katalikai, kurie anksčiau ar vėliau į JAV atvyko iš Artimųjų Rytų valstybių – Irako, Palestinos, Jordanijos. Patriarchas lankosi parapijose, aukoja šventąsias Mišias, krikštija, artimai bendrauja su parapijiečiais. Jis taipogi susitinka su kai kuriais JAV katalikų hierarchais ir ieško paramos šį rudenį duris Jordanijoje atvėrusiam Madabos universitetui, pirmajai aukštajai katalikiškai institucijai Lotynų patriarchato jurisdikcijoje.

Tačiau šio vizito metu neišvengiamai paliečiami ne tik sielovadiniai klausimai, bet ir politiniai, tiesiogiai ar netiesiogiai liečiantys visus gyvenančius tiek Artimuosiuose Rytuose, tiek toliau esančius jų šeimos narius– tai Izraelio ir Palestinos santykiai, ypač dabartinė Palestinos iniciatyva prašyti pilno Jungtinių Tautų Organizacijos pripažinimo. Palestiniečių prezidentas Abu Mazen ketina tai padaryti rugsėjo 23 dieną. Kaip rašyta šiomis dienomis daugybėje politikos apžvalgininkų straipsnių, situacija yra gana komplikuota – manoma, kad daugiau nei šimtas valstybių pritars Palestinos prašymui, tačiau tam, kaip perspėta, kietai pasipriešins JAV, palaikomos kitų valstybių, tame tarpe ir kai kurių Europos Sąjungos narių.

Šiame kontekste rugsėjo 21 dieną Jeruzalės lotynų patriarchas apsilankė Vašingtone, Baltuosiuose Rūmuose. Jis nesusitiko su šiuo metu išvykusiu prezidentu Obama, tačiau su jo patarėjais.

Nors susitikimas vyko už uždarų durų, patriarcho nuostatos, kartu su Šventojo Sosto pozicija, nėra jokia paslaptis.

Rugsėjo 13 dieną buvo paskelbtas Jeruzalės Bažnyčių lyderių – ortodoksų, armėnų, sirų, liuteronų, anglikonų, iš viso vienuolikos ganytojų komunikatas, kuriame aiškiai pasisakoma už dvi nepriklausomas Palestinos ir Izraelio valstybes, sprendžiant įsisenėjusias teisingumo ir taikos problemas regione. Komunikatą pasirašė ir Jeruzalės lotynų patriarchas.

Ganytojas savo pasisakymuose ne kartą yra minėjęs ir Šventojo Sosto poziciją, be užuolankų išsakytą popiežiaus Benedikto XVI jo apaštalinės kelionės Šventojoje Žemėje metu 2009 metų gegužės mėnesį. Tuosyk Šventasis Tėvas pabrėžė, kad palestiniečių troškimas turėti savo nepriklausomą valstybę yra teisėtas, kad tai yra kelias į taiką ir susitaikymą. Be abejo, pripažinimo reikalavimas galioja ne tik Izraeliui Palestinos atžvilgiu, bet ir atvirkščiai. Benediktas XVI taip pat pridūrė, kad niekas nesitiki, jog Izraelis ir Palestina, patekę į dabartinį „mirties tašką“, gali patys vieni išspręsti savo problemas. Jiems turi padėti tarptautinė bendruomenė, visi turintys poveikio regione galios.

Ne kartą iš Šventojo Sosto pusės pabrėžta, jog būtina išlaikyti ir ginti specialų Jeruzalės statusą – šis miestas turi išlikti namais su atviromis durimis tiek dviem tautom, tiek trejoms abraomiškosioms religijoms.

Lotynų patriarchato interneto svetainėje taip pat paskelbtas analitinis komentaras, kuriame negailima kritikos tiek Izraeliui, tiek JAV dėl jų laikysenos Palestinos atžvilgiu. Izraelis kritikuojamas už tai, kad visiškai ignoruoja JT rezoliucijas Palestinos klausimu ir palestiniečių teisėtus lūkesčius, iškelia tokias kategoriškas prielaidas diskusijai, kad jos net neišeina pradėti, nekalbant apie nelegalias žydų kolonijas ne savo žemėse, kurios apsupamos plačia jas remiančia infrastruktūra. Komentare apgailestaujama dėl išankstinio JAV veto dėl Palestinos prašymo pripažinti ją pilnaverte tarptautinės bendruomenės nare: juk vienas iš prezidento Obamos ir jo administracijos užsienio politikos pažadų kaip tik ir buvo parama greitam nepriklausomos Palestiniečių valstybės sukūrimui. Apie tai prezidentas Obama kalbėjo 2010 metų JTO generalinės asamblėjos rudens sesijoje.

Natūralu, kad jei palestiniečiai nemato būdų savo problemas išspręsti tiesioginėse derybose su Izraeliu, tarpininkaujant JAV, kitoms didžiosioms valstybėms ar Europos Sąjungai, jiems telieka kreiptis į Jungtines Tautas. Juo labiau, kad tai šioje organizacijoje 1947 metais, neatsiklausus pačių palestiniečių, buvo pripažintas Izraelis ir pasiūlytas dviejų valstybių projektas.

Kad Palestina būtų priimta į Jungtinių Tautų Organizaciją, reikia, kad už tai balsuotų JT Saugumo taryba ir JT generalinė asamblėja. Jei galima pagrįstai tikėtis, kad asamblėjoje bus surinkti du trečdaliai balsų, tai JAV veto Saugumo taryboje palestiniečių siekiams užkerta kelią. Vis tik ir asamblėjos teigimas balsavimas jau būtų stiprus ženklas palestiniečių naudai. (rk)