Sekmadienio vidudienio malda. Kristaus misionieriai
Rugsėjo 18 dienos vidudienio maldos apmąstymą Benediktas XVI, remdamasis apaštalo
Pauliaus pavyzdžiu, skyrė misijų temai. Viešpaties Angelo maldą Šventasis Tėvas su
maldininkais šį sekmadienį sukalbėjo Kastelgandolfe, savo vasaros rezidencijoje Romos
apylinkėse.
Vienas iš sekmadienio liturginių skaitinių buvo Pauliaus laiško
filipiečiams ištrauka. Popiežius priminė, kad laiškas buvo adresuotas paties apaštalo
įsteigtai krikščionių bendruomenei Filipų mieste, svarbioje romėnų kolonijoje Makedonijoje,
dabartinėje Graikijoje. Filipus apaštalas Paulius pasiekė savo antrojoje misijų kelionėje,
palikęs Anatolijos krantą ir perplaukęs Egėjo jūrą. Tai buvo pirmasis kartas, kai
Evangelija pasiekė Europą.
Pauliaus laiškas rašytas maždaug 50 metais po Kristaus,
praėjus apytiksliai 20 metų nuo Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Laiške rasime Jėzaus
slėpinio sintezę – įsikūnijimą, pažeminimą iki mirties ant kryžiaus ir pašlovinimą.
Šis slėpinys, - kalbėjo Benediktas XVI, - tapo vienu su apaštalo Pauliaus
gyvenimu, kuris laišką rašo būdamas kalėjime ir laukdamas mirties arba gyvenimo nuosprendžio.
Jis tvirtina, jog jam „gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“. Tai nauja
gyvenimo, žmogiškos egzistencijos prasmė, glūdinti bendrystėje su gyvuoju Jėzumi Kristumi
– ne tik su istoriniu personažu, su išminties mokytoju, su religiniu lyderiu, bet
su žmogumi, kuriame yra Dievas. Jo mirtis ir prisikėlimas yra Geroji Naujiena, kuri,
pradedant nuo Jeruzalės, turi pasiekti visus žmones ir visas tautas, iš vidaus perkeisti
visas kultūras, atverdama jas pamatinei tiesai: Dievas yra meilė, tapo žmogumi Jėzuje,
su savo auka išpirko žmoniją iš blogio vergijos ir suteikė jai patikimą viltį.
Šventasis
Paulius buvo žmogus, kuris savyje vienijo tris pasaulius: žydų, graikų ir romėnų.
Neatsitiktinai Dievas jam patikėjo, - sakė Benediktas XVI, - misiją nešti Evangeliją
iš Mažosios Azijos į Graikiją ir vėliau į Romą, tiesiant krikščionybei tiltą iki pat
žemės pakraščių.
Šiandien gyvename naujojo evangelizavimo epochoje. Platūs
horizontai atsiveria Evangelijos skelbimui, o senos krikščioniškos tradicijos regionai
kviečiami iš naujo atrasti tikėjimo grožį. Šios misijos vykdytojai yra vyrai ir moterys,
kurie, kaip ir šventasis Paulius, gali pasakyti: „gyvenimas man yra Kristus“. Tai
asmenys, šeimos, bendruomenės, kurios sutinka darbuotis Viešpaties vynuogyne. Nuolankūs
ir dosnūs darbininkai, neprašantys nieko kito, kaip tik dalyvauti Jėzaus ir Jo Bažnyčios
misijoje. Pasak Pauliaus žodžių, jei „gyvendamas kūne dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti,
tuomet nebežinau, ką pasirinkti“: ar pilną vienybę su Kristumi po mirties, ar tarnystę
jo mistiniam kūnui dar šioje žemėje.
Brangūs bičiuliai, - baigdamas sekmadienio
vidudienio maldos apmąstymą kalbėjo Šventasis Tėvas, - Evangelija pakeitė pasaulį
ir toliau jį keičia, kaip kad upė, drėkinanti milžinišką lauką. Maldoje kreipkimės
į Mergelę Mariją, kad visoje Bažnyčioje bręstų kunigiški, vienuoliški ir pasauliečių
pašaukimai naujajam evangelizavimui. (rk)