2011-09-19 18:10:03

Sekmadienio vidudienio malda. Kristaus misionieriai


Rugsėjo 18 dienos vidudienio maldos apmąstymą Benediktas XVI, remdamasis apaštalo Pauliaus pavyzdžiu, skyrė misijų temai. Viešpaties Angelo maldą Šventasis Tėvas su maldininkais šį sekmadienį sukalbėjo Kastelgandolfe, savo vasaros rezidencijoje Romos apylinkėse.

Vienas iš sekmadienio liturginių skaitinių buvo Pauliaus laiško filipiečiams ištrauka. Popiežius priminė, kad laiškas buvo adresuotas paties apaštalo įsteigtai krikščionių bendruomenei Filipų mieste, svarbioje romėnų kolonijoje Makedonijoje, dabartinėje Graikijoje. Filipus apaštalas Paulius pasiekė savo antrojoje misijų kelionėje, palikęs Anatolijos krantą ir perplaukęs Egėjo jūrą. Tai buvo pirmasis kartas, kai Evangelija pasiekė Europą.

Pauliaus laiškas rašytas maždaug 50 metais po Kristaus, praėjus apytiksliai 20 metų nuo Jėzaus mirties ir prisikėlimo. Laiške rasime Jėzaus slėpinio sintezę – įsikūnijimą, pažeminimą iki mirties ant kryžiaus ir pašlovinimą.

Šis slėpinys, - kalbėjo Benediktas XVI, - tapo vienu su apaštalo Pauliaus gyvenimu, kuris laišką rašo būdamas kalėjime ir laukdamas mirties arba gyvenimo nuosprendžio. Jis tvirtina, jog jam „gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“. Tai nauja gyvenimo, žmogiškos egzistencijos prasmė, glūdinti bendrystėje su gyvuoju Jėzumi Kristumi – ne tik su istoriniu personažu, su išminties mokytoju, su religiniu lyderiu, bet su žmogumi, kuriame yra Dievas. Jo mirtis ir prisikėlimas yra Geroji Naujiena, kuri, pradedant nuo Jeruzalės, turi pasiekti visus žmones ir visas tautas, iš vidaus perkeisti visas kultūras, atverdama jas pamatinei tiesai: Dievas yra meilė, tapo žmogumi Jėzuje, su savo auka išpirko žmoniją iš blogio vergijos ir suteikė jai patikimą viltį.

Šventasis Paulius buvo žmogus, kuris savyje vienijo tris pasaulius: žydų, graikų ir romėnų. Neatsitiktinai Dievas jam patikėjo, - sakė Benediktas XVI, - misiją nešti Evangeliją iš Mažosios Azijos į Graikiją ir vėliau į Romą, tiesiant krikščionybei tiltą iki pat žemės pakraščių.

Šiandien gyvename naujojo evangelizavimo epochoje. Platūs horizontai atsiveria Evangelijos skelbimui, o senos krikščioniškos tradicijos regionai kviečiami iš naujo atrasti tikėjimo grožį. Šios misijos vykdytojai yra vyrai ir moterys, kurie, kaip ir šventasis Paulius, gali pasakyti: „gyvenimas man yra Kristus“. Tai asmenys, šeimos, bendruomenės, kurios sutinka darbuotis Viešpaties vynuogyne. Nuolankūs ir dosnūs darbininkai, neprašantys nieko kito, kaip tik dalyvauti Jėzaus ir Jo Bažnyčios misijoje. Pasak Pauliaus žodžių, jei „gyvendamas kūne dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tuomet nebežinau, ką pasirinkti“: ar pilną vienybę su Kristumi po mirties, ar tarnystę jo mistiniam kūnui dar šioje žemėje.

Brangūs bičiuliai, - baigdamas sekmadienio vidudienio maldos apmąstymą kalbėjo Šventasis Tėvas, - Evangelija pakeitė pasaulį ir toliau jį keičia, kaip kad upė, drėkinanti milžinišką lauką. Maldoje kreipkimės į Mergelę Mariją, kad visoje Bažnyčioje bręstų kunigiški, vienuoliški ir pasauliečių pašaukimai naujajam evangelizavimui. (rk)







All the contents on this site are copyrighted ©.