Skundas prieš popiežių Hagos teisme – žiniasklaidinė provokacija

Rugsėjo 13 dieną tarptautinę žiniasklaidą apskriejo žinia – lytiškai seksualiai išnaudotų asmenų asociacija iš JAV (SNAP), padedama vienos advokatų kontoros, įteikė maždaug 80 puslapių skundą Tarptautiniam baudžiamajam teismui Hagoje. Jame popiežius Benediktas XVI ir trys aukšti Šventojo Sosto dvasininkai apkaltinti „nusikaltimais prieš žmoniją“ – esą vienaip ar kitaip bendradarbiavo lytinio išnaudojimo nusikaltimuose.

Mažiau entuziazmo buvo parodyta, kai pasirodė komentarai, jog ši skundas neturi ateities, o jo kaltinimai yra beprasmiai. Didžiausias jo siekis buvo būtent žiniasklaidos reakcija.

Kaip italų dienraščiui „La Stampa“ komentavo Vladimiro Zagrebelsky, garsus Italijos teisininkas, ilgametis Strasbūro žmogaus teisių teismo teisėjas, „nusikaltimų prieš žmoniją“ sąlyga yra ta, kad jie vykdomi bendrame arba sistemiškame pilietinės populiacijos užpuolimo kontekste. Jau vien to pakanka, kad Hagos teismas skundą prieš popiežių atmestų.

Kaip dar aiškiau pakomentavo Massimo Introvigne, religijų sociologas ir apžvalgininkas, daug metų studijavęs ir lytinių išnaudojimų problemą katalikų Bažnyčioje, būtų daugiau nei absurdiška manyti, kad popiežius tyčia įsakė „bendrai ir sistemingai“ užpulti pasaulio populiaciją, kunigams lytiškai išnaudojant vaikus.

Panašios nuomonės apie tai, jog skundas, po privalomų patikrinimo procedūrų, bus atmestas, buvo ir dar keli italų žiniasklaidos užklausti tarptautinės baudžiamosios teisės ekspertai.

Galima pridurti, kad skundo kaltinimai, jog katalikų Bažnyčia nepripažįsta ir nereaguoja į lytinio išnaudojimo problemą yra neteisingi. Priešingai kaltinimams, popiežiaus Benedikto XVI valia buvo įvestos labai griežtos sankcijos lytiniams nusikaltimams prieš nepilnamečius. Pavyzdžiui, 20 metų nuo pilnametystės senaties terminas. Tokio nėra įrašyta jokiame Europos baudžiamajame kodekse. Benediktas XVI daug kartų įvardijo ir pasmerkė lytinio išnaudojimo nusikaltimą, susitiko su aukų grupėmis, skelbė atgailą už padarytas nuodėmes prieš pačius silpniausius.

Kaip savo komentaruose pažymėjo tiek teisėjas Zagrebelsky, tiek sociologas Introvigne, savaime suprantama, kad kaltiesiems turi būti užvestos bylos tų valstybių teismuose, kurių teritorijose įvykdyti nusikalstami veiksmai.

Pasak apžvalgininkų, skundo autoriai ir juos remiantys advokatai patys nutuokia, kad Hagos teismas nesiims nagrinėti tokios bylos, kad jų išvardinti kaltinimai nepriklauso „nusikaltimų prieš žmoniją“ kategorijai. Greičiausiai tikslas buvo sukelti tarptautinę žiniasklaidos reakciją, neteisingu būdu susieti popiežiaus, Bažnyčios vardą su „nusikaltimais prieš žmoniją“, išprovokuoti sau palankų dėmesį. (rk)