Maldos už taiką susitikimas Miunchene. Benedikto XVI laiškas

Rugsėjo 11-13 dienomis Miunchene vyksta tarptautinis maldos už taiką susitikimas, surengtas šv. Egidijaus bendruomenės, globojamas Miuncheno arkivyskupijos.

Po kelių savaičių sukaks 25 metai nuo Asyžiaus maldos už taiką susitikimo, į kurį palaimintasis Jonas Paulius II sukvietė religijų lyderius. Nuo to laiko šv. Egidijaus bendruomenė, norėdama išsaugoti, pagilinti ir pratęsti Asyžiaus susitikimo dvasią, kasmet rengia tarptautinius maldos už taiką susitikimus.

Į šv. Egidijaus bendruomenės, žinomos pasaulyje ir dėl didelio praktinio įsipareigojimo taikai įvairiuose konflikto regionuose, kvietimą dalyvauti maldos susitikime už taiką atsiliepė daug religinių ir politinių lyderių.

Šiemetinė maldos už taiką susitikimo data neatsitiktinai sutampa su Al Qaeda islamistinės grupuotės surengtų ir religiškai motyvuotų teroro aktų Jungtinėse Amerikos Valstijose dešimtosiomis metinėmis.

Miuncheno arkivyskupas kardinolas Reinhardas Marxas inauguracinėje kalboje sakė, jog rugsėjo 11 dienos teroro aktų tikslas buvo dvigubas. Viena vertus, gryna destrukcija, kuo didesnė siaubo ir teroro scena. Antra vertus, įsprausti pasaulį ir ypač vakarietiškos civilizacijos kraštus į teroro logiką, diktuoti socialinį ir politinį gyvenimą per terorą.

Žinoma, reikia gintis prieš tuos, kurie su neįsivaizduojama blogio fantazija veikia prieš nekaltus žmones ir trokšta tik naikinti. Tačiau mūsų atsakymas turi būti platesnis ir gilesnis. JAV, vakarų civilizacija, visas pasaulis turi ne tik gintis nuo blogio, bet ir pasiūlyti naujus taikos ir sugyvenimo būdus globaliniame pasaulyje. Pasaulyje, kuriame skirtingos kultūros, idėjos ir kultūros gali ir tuti turėti savo vietą.

Bet retkarčiais, pažymėjo kardinolas Marxas, jam atrodo, kad pastarasis dešimtmetis praėjo neieškant tokių būdų. Galbūt per daug pripratome prie karo scenarijų ir priešstatos retorikos. Turime iš naujo suprasti, kad pasaulis turės ateitį tik su teisingumu ir solidarumu, susitaikymu, su taika ir sugyvenimu.

Dabartinis susitikimas Miunchene, viena vertus, nori orientuoti ir padrąsinti tokią kryptį. Antra vertus, čia susirinkę religijų lyderiai nori patys prisidėti prie šios krypties.

Norime, - sakė vokiečių kardinolas, - ryžtingai stoti prieš piktnaudžiavimą Dievo vardu, prieš bet kokią prievartą, išnaudojimą ir priespaudą religijos vardu. Remtis Dievu žudant žmones yra piktžodžiavimas. Būdami kartu Miunchene norime parodyti, kad religijos gali ir turi būti taikos, dialogo ir susitaikymo šaltinis.

Laiške maldos už taiką susitikimo dalyviams Benediktas XVI, pratęsdamas susitikimo temos „Skirti gyventi kartu“ mintį, rašo, jog, galų gale, gyvenimas kartu yra tiesiogiai iš pačios mūsų žmogiškos prigimties išplaukianti aplinkybė. Tačiau mūsų uždavinys yra jai suteikti teigiamą ženklą.

Mūsų „gyvenimas kartu“ taps gyvenimu vieni prieš kitus, pragaru, jei neišmoksime priimti kitų, dovanotis kitiems. Jei seniau toks sugyvenimas buvo aktualus regioniniu, tai šiandien jau pasauliniu lygiu. Šiandien visa žmonija turi apie tai galvoti. Tokie susitikai, kaip kad Asyžiaus ar, dabar, Miunchene, yra progos religijoms apmąstyti kaip joms tapti sugyvenimo šaltiniu, pažymi Šventasis Tėvas.

Krikščionys žino, kad bibliniame tikėjime Dievas yra visų žmonių Kūrėjas ir nori, kad visi būtume viena šeima, broliai ir seserys. Prisimena, kad Kristus linkėjo taikos esantiems arti ir toli.

Turime to, pasak Benedikto XVI, vis iš naujo mokytis. Turime kreiptis į esančius arti ir toli su ta pačia taikos dvasia, kurią rodė Kristus. Turime išmokti gyventi ne tik vieni šalia kitų, bet vieni su kitais. Kitaip tariant, turime išmokti atverti širdį kitiems, leisti savo artimui dalyvauti mūsų džiaugsmuose ir rūpesčiuose.

Širdis yra ta vieta, kur Viešpats tampa artimas. Dėlto religija, kurios centras yra žmogaus susitikimas su dievišku slėpiniu, yra esmiškai susijusi su taika. Jei religija nepasiekia susitikimo su Dievu, jei pažemina Dievą iki savęs, pasisavina Jį, tada gali prisidėti prie taikos ardymo. Ir priešingai, jei veda prie Dievo, prie visų žmonių kūrėjo ir gelbėtojo, tampa taikos jėga. Žinome, kad ir krikščionybėje būta praktinio Dievo atvaizdo iškraipymo, atvedusio prie taikos griovimo. Dėlto tik daugiau turime leisti, kad Dievas mus ištyrintų ir padarytų taikos žmonėmis.

Turime stengtis visi kartu, turime žengti mažesnius ar didesnius žingsnelius savyje ir aplink save link taikos. Taika yra nuolatinis mūsų mandatas ir tuo pat metu dovana, kurios prašome, rašo popiežius susitikimo Miunchene dalyviams, linkėdamas jiems ruošti taikos kelius. (rk)