ESBO. Susitikimas Romoje apie prevencijos bei atsako į neapykantos prieš krikščionis
nusikaltimus būdus
Rugsėjo 12 dieną Romoje buvo surengtas Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos
(ESBO) susitikimas apie prevencijos bei atsako į neapykantos prieš krikščionis nusikaltimus
būdų. ESBO šiuo metu pirmininkauja Lietuva.
Susitikime dalyvavo 56 valstybinės
delegacijos, apie 50 nevyriausybinių organizacijų atstovai. Anot Massimo Introvigne,
ESBO pirmininko asmeninio atstovo kovojant su rasizmu, ksenofobija ir diskriminacija
prieš krikščionis ir kitų tikėjimų atstovus, svarbu, kad tarptautiniame susitikime
prašoma nusikaltimams prieš krikščionis suteikti reikšmingą juridinį svorį, pripažinti
skubaus reagavimo svarbą.
Nusikaltimų prieš krikščionis daugiausia Afrikoje
ir Azijoje, tad ESBO organizacijos šalys gali bendradarbiauti pristabdant prievartą
prieš krikščionis tuose regionuose. Kita vertus, pačiose ESBO narėse konstatuojamas
antikrikščioniško nusistatymo augimas, kuris pasireiškia agresija prieš dvasininkus,
vienuolius, protestantų pamokslininkus, kulto pastatus ir kapines.
Buvo paminėtas
italų vienuolės Lauros Mainetti nužudymas 2000 metais, organizuotas trijų nepilnamečių
merginų viename šiaurės Italijos miestelyje. Viena iš merginų paskambino vienuolei,
sakydama buvusi išprievartauta ir pastojo, ir pakvietė vakare pasikalbėti, įviliodama
ją į pasalą. Merginos prikaupė neapykantos krikščionims iš spaudos, iš interneto,
o niekuo dėta vienuolė tapo to auka.
Cituota Prancūzijos statistika, jog kas
antrą dieną užregistruojamas didesnis ar mažesnis vandališkas aktas prieš katalikų
kulto pastatus, prieš kapines. Dažniausiai tokie išpuoliai priskiriami paauglių pakvailiojimams.
Tačiau, pastebėjo Massimo Introvigne, vandališkus aktus lydintys užrašai prieš krikščionis,
kunigus jau gali būti priskirti neapykantos nusikaltimams. O kriminologinės teorijos
moko, kad nuo agresijos prieš daiktus iki agresijos prieš asmenis tik vienas žingsnis.
ESBO renginyje buvo pakviesti pasisakyti arkivyskupas Dominique Mamberti ir
ortodoksų metropolitas Hilarionas, atitinkamai Šventojo Sosto ir Maskvos patriarchato
„užsienio reikalų ministrai“, gerai informuoti apie diskriminaciją ir prievartą prieš
krikščionis.
Konferencijos dalyviams buvo ketinta pateikti konkrečių pasiūlymų
kaip kovoti prieš tokius reiškinius. Tam pagelbėtų informacinės kampanijos arba tarptautinės
duomenų bazės sukūrimas. Tai padėtų labiau įsisąmoninti, labiau susipažinti su neapykantos
prieš krikščionis nusikaltimais, bendradarbiauti jų prevencijoje. (rk)