Émilie-Marie Tamisier ir Eucharistiniai kongresai

Vykstant katalikų Bažnyčios Italijoje Eucharistiniam kongresui, Šventojo Sosto dienraščio „l’Osservatore Romano“ išspausdintame straipsnyje primenama, jog pirmasis toks kongresas surengtas 1881 metais, o jo iniciatorė buvo prancūzė katalikė pasaulietė Émilie-Marie Tamisier (1834-1910).

Eucharistiniai kongresai – dieceziniai, nacionaliniai, tarptautiniai - yra tapę šiuolaikinės katalikybės dalimi. Tačiau mažai kas žino, kad jų idėją subrandino Émilie-Marie Tamisier, viena iš daugelio katalikių pasauliečių, kurios gynė Bažnyčią tada, kai antikatalikiška polemika, neretai lydima prievartos ir išniekinimų, buvo dar itin aštri, pažymi straipsnio autorė Lucetta Scaraffia.

Nuo pat vaikystės pamaldi Eucharistijai, Tamisier pirmąjį Eucharistinį kongresą norėjo surengti Lježe, kuriame viduramžiais pirmą kartą su šv. Julijonos iš Kornijono iniciatyva buvo švęsta šiandien visuotine tapusi Kristaus Kūno ir Kraujo šventė. Tačiau dėl politinių aplinkybių kongresas buvo surengtas Lilyje, Prancūzijoje.

Tamisier manė, kad kongresas yra tinkama ir moderni forma įtraukti žmones, atkreipti visuomenės dėmesį, apsvarstyti problemas. Skirtingai nuo kitų – literatūrinių, mokslinių – kongresų, Eucharistiniame kongreso dalyvių dėmesys tenka ne tik pranešimams, bet ir Eucharistijos kultui.

Keliolikos metų prireikė, kol Tamisier subūrė bendraminčius, įtikino ganytojus, galiausiai popiežių Leoną XIII, neskaičiuojant kelionių, fondų rinkimo, kito nematomo, bet sunkaus darbo. Jos vardas nebuvo oficialiai paminėtas, todėl didele dalimi pamirštas. Kaip dažnai atsitikdavo su moterų darbu Bažnyčioje. (rk)