Kokia kalba kalbėjo Pilotas su Jėzumi? Pilotas, be abejo, turėjo kalbėti lotyniškai.
Jėzus kalbėjo aramėjiškai, turbūt hebrajiškai, bet tikrai ne lotyniškai. O galbūt
Jėzaus byloje Pilotui vertėjavo vertėjas?
Į šiuos klausimus italų katalikų
svetainėje „novena.it“ bando atsakyti kun. Stefano Tarocchi, Centrinės Italijos teologijos
fakulteto dekanas.
Jis pirmiausia siūlo pažvelgti į platesnį kontekstą. Aramėjų
kalba priklauso semitų kalbų grupei. Ji buvo gimininga hebrajų kalbai, panašiai kaip
šiandien yra giminingos prancūzų ir ispanų kalbos. Ji susijusi ir su arabų kalba.
Asirijos
imperijos laikais, VIII amžiuje prieš Kristų, aramėjų kalba visame regione buvo tapusi
diplomatine kalba. Ja parašyti oficialūs dokumentai, kapų užrašai. Aramėjų kalba dominavo
ir Persų imperijos laikais, VI-IV amžiuose prieš Kristų, išliko vyraujanti iki pat
VIII amžiaus po Kristaus.
Turbūt nedaugelis žino, kad šia kalba tebekalbama
kai kuriuose pietryčių Turkijos kaimeliuose, šiaurės Irake, šiaurės vakarų Irane ir
trijuose Sirijos kaimeliuose netoli Damasko, kuriuose aramėjų kalba yra artimiausia
senajai formai. Ne taip seniai ji buvo perduodama tik žodžiu, tačiau, Sirijos valdžiai
susirūpinus dėl jos išnykimo, jos perdavimu pradėta labiau rūpintis. Irake kai kurie
chaldėjai ir asirai iki šiol naudoja II amžiuje atsiradusias apeigas sirų kalba, kuri
taip pat gimė iš aramėjų.
Kai Palestina tapo Persų imperijos dalimi žydai,
ypač priklausantys aukštesnėms klasėms, pradėjo kalbėti aramėjiškai. Kai kurios Senojo
Testamento dalys yra parašytos šia kalba. Tame tarpe ir keli Danielio knygos skyriai,
kuriuose aprašoma vizija apie „tarsi žmogaus sūnų“, svarbi Jėzaus supratimui.
Tad
Jėzaus gyvenimo metu aramėjų kalba buvo labiausiai paplitusi regione, nors hebrajų
kalba galbūt buvo kalbama Judėjoje, buvo žinoma ir graikų kalba. Pirmojo amžiaus viduryje
Senojo Testamento ritiniai, skirti sinagogoms, buvo verčiami ir perrašyti aramėjų
kalba, mat hebrajiškai daug kas nebesuprasdavo.
Naujasis Testamentas buvo parašytas
graikų kalba, tačiau jame yra naudojami aramėjiški žodžiai, nors ir užrašyti graikiškomis
raidėmis. Viena iš tokių vietų – Jėzaus žodžiai ant kryžiaus „Mano Dieve, mano Dieve,
kodėl mane apleidai?“. Panašiai Evangelijoje pagal Morkų aprašoma, kaip Jėzus, pagydęs
mergaitę, jai aramėjiškai sako: „mergaite, kelkis“. Tačiau Lukas šiuos žodžius išverčia
jau į graikų kalbą.
Šie ir kiti Naujojo Testamento epizodai liudija, kad Jėzus
kalbėjo aramėjiškai, dar kitos vietos, kaip kad Jėzaus mokymas Nazareto sinagogoje,
komentuojant pranašą Izaiją, rodo, kad jam gerai buvo žinoma ir hebrajų kalba. Kaip
sakyta, vėliau Biblijos tekstai hebrajų kalba pradėti versti į aramėjų, tačiau Jėzaus
laikais daugelis žydų lyderių, fariziejų, kunigų, raštininkų dar naudojo hebrajų kalbą.
Manytina, kad diskusijose su jais Jėzus taip pat kalbėdavo hebrajiškai.
Tačiau
yra gerų prielaidų manyti, kad Jėzui buvo žinoma ir graikų kalba. Nuo to laiko, kai
Aleksandras Didysis 332 metais prieš Kristų užkariavo Palestiną, graikų kalba tapo
iš pradžių valdžios, o vėliau prekybos ir kultūros kalba. Todėl manytina, kad žydai,
ypač turėję reikalų su valdžia ar su prekyba, žinojo bent jau graikų kalbos pagrindus.
Evangelija
pagal Matą aprašo Jėzaus pokalbį su romėnų šimtininku. Beveik tikra, kad šimtininkas
kalbėjo graikiškai, o iš Mato (Mt 8, 5-13) aprašymo galima spręsti, kad pokalbis vyko
be vertėjų. Tad panašu, kad ir su Pilotu Jėzus kalbėjo graikiškai. Romėnų valdytojas,
žinoma, negalėjo kalbėti aramėjiškai, tačiau graikų kalba jam turėjo būti žinoma.
Galbūt dalyvavo Evangelijose nepaminėtas vertėjas, tačiau pokalbio išraiškingumas
labiau rodo, jog jis vyko tiesiogiai.
Jei Jėzus galėjo gana gerai susikalbėti
su šimtininku ir su romėnų gubernatoriumi, kur jis galėjo išmokti graikiškai? Atsakymas
galbūt yra aplinkybėje, jog šalia Nazareto, gimtojo Jėzaus miesto, buvo miestas Sefforis,
svarbus centras ir Galilėjos sostinė, kurioje buvo kalbama graikiškai. Tad, nors aramėjų
kalba buvo pirminė, galima pagrįstai manyt, kad Jėzus įvairiomis progomis galėjo kalbėt
graikiškai. (rk)