Sekmadienio vidudienio maldos, kurią Benediktas XVI vedė savo vasaros rezidencijoje
Kastelgandolfe šalia Romos, trumpame apmąstyme popiežius kalbėjo apie sekmadienio
Evangelijos ištrauką, apie Jėzų, kuris turi „eiti į Jeruzalę ir daug iškentėti nuo
seniūnų, aukštųjų kunigų ir Rašto aiškintojų, būti nužudytas ir trečią dieną prisikelti“.
Viskas
apsiverčia mokinių širdyse. Kaip įmanoma, kad Kristus, gyvojo Dievo Sūnus, kentėtų
iki mirties? Apaštalas Petras pasipriešina, nepriima tokio kelio ir sako savo Mokytojui,
kad Dievas to nenori, taip neturi atsitikti.
Čia aiškiai pasirodo skirtumas
tarp Tėvo meilės plano, numatančio Viengimio Sūnaus atidavimą kryžiui už žmonijos
išgelbėjimą, ir mokinių lūkesčių, troškimų, planų.
Šis kontrastas kartojasi
ir šiandien: kai gyvenimo realizavimas yra orientuotas tik į socialinę sėkmę, fizinį
ir ekonominį perbūvį, nebemąstoma Dievo, tačiau žmonių mintimis. Galvoti pagal pasaulį
reiškia nustumti Dievą į šalį, nepriimti jo meilės plano, beveik trukdyti įvykdyti
Jo išmintingą valią.
Todėl Jėzus pasako Petrui labai kietus žodžius: „Eik
šalin, šėtone! Tu man papiktinimas“. Viešpats moko, kad mokinių kelias yra jo, Nukryžiuotojo
sekimas. Evangelijos moko, kad šis sekimas savęs atsisakant yra būtinas žmogui, be
šito jis negali savęs atrasti.
Kaip savo mokinius, taip ir šiandien mus Jėzus
kviečia: „jei kas nori eiti paskui mane, teišsižada pats savęs, tepasiima savo kryžių
ir teseka manimi“. Krikščionis seka Viešpačiu, kai su meile priima savo kryžių, kuris
pasauliui atrodo kaip pralaimėjimas ir gyvenimo praradimas, žinodamas, kad jį neša
ne vienas, o kartu su Jėzumi, eidamas tuo pačiu savęs atidavimo keliu.
Paslaptingu
būdu Jėzus, kad išrautų nuodėmę iš žmogaus širdies, priima kryžių. Laisvai priimdamas
mirtį, Jėzus neša visų žmonių kryžių ir tampa išgelbėjimo šaltiniu visai žmonijai.
Pasak Kirilo iš Jeruzalės, „pergalingas kryžius apšvietė apakusius iš nežinojimo,
išlaisvino įkalintuosius nuodėmėje, prikėlė visą žmoniją“.
Prieš sveikindamas
įvairiomis kalbomis į Kastelgandolfą atvykusias piligrimų grupes, Šventasis Tėvas
pakvietė visus prašyti Mergelės Marijos ir šv. Augustino, sekmadienį minėtą Bažnyčios
liturginiame kalendoriuje, kad kiekvienas iš mūsų mokėtų sekti Viešpatį kryžiaus kelyje,
leistųsi būti perkeičiamu dieviškosios malonės ir galėtų suprasti Dievo valią. (rk)