Kardinolas Naguib. Egipto krikščionys tarp optimizmo ir susirūpinimo
Italų katalikų interneto dienraštis „Bussola Quotidiana“ išspausdino pokalbį su kardinolu
Antonios Naguib, Aleksandrijos koptų patriarchu, kuris šiuo metu vieši Italijoje.
Dienraščio bendradarbis klausinėjo patriarcho apie krikščionių situaciją ir lūkesčius
dabartiniame pereinamajame laikotarpyje Egipte. Prieš kelis mėnesius masiniams judėjimams,
kuriuose itin aktyviai dalyvavo jaunimas, sužlugdžius kelis dešimtmečius valdžiusį
Mubarako režimą, Egiptas atsidūrė naujų pasirinkimų kryžkelėje.
Pasak kardinolo
Naguib, krikščionių jausmai žvelgiant į Egipto ateitį yra dvejopi. Viena vertus, jaučiamas
optimizmas ir pasitikėjimas ateitimi, kita vertus, susirūpinimas dėl galimo fundamentalistinių
islamo grupių iškilimo į valdžios viršūnes.
Egipto katalikų ganytojai ragina
jaunuolius nelikti nuošalyje ir remti laisvo, demokratiško, visų piliečių teises gerbiančio
Egipto projektą. Didžioji dalis Egipto krikščionių yra koptai ortodoksai, sudarantys
apie dešimtadalį visos egiptiečių populiacijos, apie devynis milijonus. Koptų katalikų
yra apie 250 000. Yra ir kitų krikščionių bendruomenių – melkitų, armėnų, sirų, chaldėjų,
bet jos labai mažos.
Pasak kardinolo Naguib, demokratinio Egipto kūrimas tikrai
nebus lengvai pasiekiamas uždavinys, tačiau džiugina tai, kad yra daug dirbančių šia
linkme. Prasidėjus permainų laikotarpiui buvo svarstyta ar reikia krikščioniškos partijos,
tačiau vienbalsiai nuspręsta, kad nereikia. Tai reikštų krikščionių užsidarymą gete.
Geriau jau politikoje aktyvūs krikščionys dalyvauja įvairių demokratijos siekiančių
partijų veikloje.
Tačiau nerimą kelia radikalių islamistinių partijų atsiradimas.
Nėra abejonių, kad jų atstovai bus išrinkti ateinančiuose parlamento rinkimuose. Iš
kitos pusės, taip yra demokratiška. Problema būtų, jei ateityje šių partijų atstovai
laimėtų prezidento rinkimus ir pradėtų kiečiau taikyti islamo teisę. Vis tik daug
egiptiečių intelektualų, jaunimo judėjimų nori pasaulietinės demokratinės santvarkos.
Reikia viltis, kad šios jėgos užims stiprias pozicijas rinkimuose.
Egipto
konstitucijos 2 straipsnį, kuris sako, kad šalies įstatymų pagrindas yra islamo teisė,
šariatas, būtų labai sunku pakeisti, todėl daug kas galvoja jį papildyti kitu straipsniu,
kuris įtvirtintų kiekvienos religinės bendruomenės teisę gyventi pagal savo normas.
Jei tai pavyktų pasiekti, tai būtų didelis laimėjimas, sakė kardinolas Naguib.
Jis
taipogi pasakojo apie santykius su al Azhar universitetu, kuris yra vienas iš seniausių
ir labiausiai gerbiamų dvasinių centrų musulmonų sunitų pasaulyje. Nuo šių metų sausio
al Azhar nutraukė santykius su Šventuoju Sostu ir iki šiol nenori jų atnaujinti.
Santykiai
buvo nutraukti po klaidingai interpretuotų popiežiaus Benedikto XVI pasisakymų. Sausio
1 dieną Benediktas XVI, turėdamas galvoje religijos laisvę, pabrėžė, kad prieš religinę
diskriminaciją turėtų įsipareigoti visų valstybių lyderiai.
Sausio 2 dieną
popiežius išreiškė savo solidarumą ir užuojautą teroro akto Aleksandrijoje – prie
koptų ortodoksų bažnyčios buvo susprogdinta galinga autobomba, nusinešusi daug gyvybių
- aukų artimiesiems. Žiniasklaidoje šie du skirtingi savo turiniu ir kontekstu pasisakymai
buvo pateikti kaip vienas, interpretuojant, kad popiežius prašo kitas valstybes apginti
krikščionis Egipte, tarsi pati Egipto valstybė to padaryti negalėtų. Tiek Egipto valdžios,
tiek Egipto musulmonų lyderiai pareiškė, kad tai netoleruotina ir kad popiežius turi
viešai atsiprašyti už islamo įžeidimą.
Pasak kardinolo Naguib, buvo dėta daug
pastangų, kad klaidingos interpretacijos būtų išsklaidytos. Popiežiaus kalbų tekstai
buvo išversti į arabų kalbą ir jis pats pasiuntė abu savo vyskupus augziliarus pas
Al Azhar universiteto rektorių ir didįjį imamą, kad juos tiesiai jam įteiktų. Tą patį
padarė ir Šventojo Sosto diplomatai, kurie pateikė paaiškinimus tiek Egipto valdžiai,
tiek musulmonų lyderiams – popiežius nekalbėjo apie kitų šalių karinę intervenciją
Egipte.
Tačiau, anot kardinolo Naguib, nors buvo pažadėta tekstus perskaityti,
o iš valdžios pusės – savo poziciją pakoreguoti, niekas iki šiol nepasikeitė. Tai
jam yra nesuprantama. Al Azhar rektorius vėliau dar kelis kartus pakartojo, kad laukia
popiežiaus atsiprašymo, tačiau kaip galima atsiprašyti už tai, ko nebuvo padaryta?
Kita vertus, Al Azhar didysis imamas pagarbiai elgiasi su krikščioniškų Bažnyčių vadovais
ir stengiasi su jais bendradarbiauti, pažymėjo ganytojas. (rk)