Benediktas XVI dėkojo Pasaulinių jaunimo dienų savanoriams

Paskutinysis Benedikto XVI susitikimas Madride buvo skirtas Pasaulinių jaunimo dienų savanoriams, be kurių pagalbos tokia šventė būtų buvusi turbūt neįmanoma.

Madride darbavosi apie 30 000 savanorių iš kelių dešimčių pasaulio valstybių. Kai kurie iš jų atvyko keletą dienų prieš suvažiuojant visiems Pasaulinių jaunimo dienų dalyviams, o turintys atsakingesnes užduotis gerokai anksčiau. Daugelis savanorių rūpinosi informacijos teikimu, milžiniškų piligrimų srautų kreipimu. Tačiau kiti taip pat turėjo žinoti, ką daryti ir kaip elgtis, jei įvyktų kokia nelaimė.

Šventojo Tėvo susitikimas su savanoriais, kurių buvo laukta apie 12 000, įvyko naujajame Madrido parodų rūmų komplekse, puse šešių vakaro. Popiežius su automobiliu pravažiavo tarp savanorių eilių, išklausė dviejų iš jų atsisveikinimo žodžius ir pats juos tarė.

Užbaigiant šias nepamirštamas Pasaulines jaunimo dienas troškau, - sakė Benediktas XVI, - prieš grįžtant į Romą sustoti čia ir jums gyvai padėkoti už tokią tarnystę. Tai teisingumo pareiga ir širdies būtinybė.

Teisingumo pareiga, nes dėka jūsų bendradarbiavimo jaunieji piligrimai sulaukė svetingo priėmimo ir pagalbos visur, kur reikėjo. Su savo tarnyste suteikėte Pasaulinei jaunimo dienai simpatijos ir mielumo veidą.

Dėkingumas taip pat yra širdies būtinybė, nes, pasak Benedikto XVI, savanoriai rūpinosi ne tik piligrimais, bet ir juo. Visur, kur tik buvo jis, buvo ir jie, vieni matomi, kiti ne, rūpindamiesi, kad viskas vyktų sklandžiai.

Negaliu užmiršti pastangų ruošiant šias dienas. Kiek pasiaukojimo, kiek meilės. Kiekvienas, kaip mokėjo ir galėjo, su savo darbu ir malda prisidėjo prie nuostabaus ir daugiaspalvio šių dienų paveikslo. Ačiū už jūsų atsidavimą. Esu jums dėkingas už šį gilų meilės veiksmą, - kalbėjo popiežius.

Anot jo, daugeliui savanorių teko atsisakyti tiesioginio dalyvavimo Pasaulinių jaunimo dienų renginiuose. Tačiau šis atsisakymas savo ruožtu buvo gražus ir evangeliškas būdas jose sudalyvauti, prisimenant Jėzaus pamokymą, kad norintys būti pirmi tebūnie paskutiniai ir visų tarnai.

Benediktas XVI sakė esąs įsitikinęs, kad savanorių patirta patirtis praturtino jų krikščionišką gyvenimą, kuris iš esmės yra meilės tarnystė. Sukauptą nuovargį, užgulusių rūpesčių svorį Viešpats pavers krikščioniškomis dorybėmis: kantrybe, džiaugsmu padėti, pasiruošimu vykdyt Dievo valią. Mylėti reiškia tarnauti, o tarnavimas didina meilę. Tai vienas iš gražiausių vaisių, išaugęs iš savanorių indėlio į Pasaulines jaunimo dienas. Ir šiuos vaisius renka ne tik patys savanoriai, bet ir visa Bažnyčia, kuri, per bendrystės slėpinį, turtėja su kiekvieno jos nario pagalba.

Savo paskutiniuose žodžiuose Šventasis Tėvas drąsino savanorius, grįžus į kasdienį gyvenimą, išsaugoti savo džiaugsmingą patirtį, auginti savęs dovanojimą Dievui ir žmonėms ir klausti kokiu būdu Kristus kviečia jį sekti ir liudyti jo meilę – per kunigystę, šeimą, pašvęstąjį gyvenimą? „Atsakykite su meile tam, kuris iš meilės save atidavė jums“, - linkėjo Benediktas XVI. (rk)