PJD Madride. Spauda ir kritika

Pasaulinėse jaunimo dienose (PJD) Madride akredituotų žurnalistų skaičius siekia puspenkto tūkstančio. Daugybė kitų apie šį įvykį rašo iš toliau, pasiremdami žinių agentūrų pranešimais. Tūkstančiai pačių Pasaulinių jaunimo dienų dalyvių, naudodami išmaniuosius telefonus, akimirksniu perduoda savo įspūdžius ir mintis asmeniniuose bloguose arba virtualiuose socialiniuose tinkluose. Tad žinių srautas apie PJD Madride iš tiesų sunkiai aprėpiamas. Tačiau galima trumpai pažvelgti į tai, ką rašo kelios didesnės Ispanijos žiniasklaidos priemonės.

Didžiajai daliai Ispanijos spaudos, taip pat ir tai, kuri paprastai nesimpatizuoja katalikų Bažnyčiai, įspūdį padarė didžiulės jaunųjų piligrimų minios Madride, jų nuotaikos, entuziazmas, karštas dalyvavimas PJD renginiuose ir susitikimuose su Benediktu XVI.

Daug didžiųjų Ispanijos dienraščių, dar prieš prasidedant PJD, parengė su įvykiu susijusius reportažus, pokalbius, aprašymus, pasakojo įvairias detales. Štai, rugpjūčio 17 d. dienraštis „El Mundo“ paruošė 12 puslapių išsamų dosjė. Rugpjūčio 18 d. komentare „El Mundo“ apžvalgininkai rašo, jog pirmos dienos entuziazmą pradeda keisti rimtis ir susimąstymas, dienraštyje išspausdintas Madrido arkivyskupo kardinolo Rouco Varela interviu apie penkias PJD vertybes – džiaugsmą, gyvenimą, meilę, laisvę ir ateitį.

Didžiausias Ispanijos dienraštis „El Pais“, dažnai pasižymintis kritiškumu katalikų Bažnyčios atžvilgiu, taip pat pasakoja apie Benedikto XVI kelionės kroniką, tačiau iš sausesnės pozicijos, rašo apie įvairius Madrido miesto gyvenimo aspektus – nuo gatvių kamščių iki katalikiško jaunimo gatvėse, pateikia popiežiaus vizito kritikų balsus.

Daugiau simpatijų parodė dienraštis „La Razon“, antraštėse citavęs Benedikto XVI žodžius, daug rašantis apie krikščionišką Ispaniją ir Europą, apie šiuolaikinio jaunimo būdus būti katalikais.

Didelis katalikiškas Ispanijos dienraštis „ABC“ labai išsamiai pristato PJD ir Benedikto XVI vizitą, parengė ne vieną didelės apimties dosjė įvairiomis temomis, sveikina šiomis dienomis vykstantį renginį.

Beveik visos Ispanijos žiniasklaidos priemonės rašė apie jauno meksikiečio vaikino, chemijos studento areštą, kai šis interneto forume parašė ketinąs tarp antipopiežiškos manifestacijos dalyvių paskleisti kažką panašaus į ašarines dujas. Vis dėlto vėliau policijos komunikate patikslinta, kad neaišku ar tai buvo realūs ketinimai, šiuo metu jaunuolis iš areštinės paleistas.

Daug ispaniškų ir kitų šalių žiniasklaidos priemonių rašė apie kontempliatyvią vienuolę Teresitą, tapusią savotiška PJD Madride heroje. Sesuo Teresita yra tikra čempione – ji tarp vienuolyno sienų praleido 84 metus. O į vienuolyną įstojo 19 metų, 1927 m. balandžio 16-ąją, tą pačią dieną, kai gimė Benediktas XVI. Garbaus amžiaus, 103 metų vienuolė šeštadienį Madrido apaštalinėje nunciatūroje susitinka su Benediktu XVI paties popiežiaus kvietimu. Tai antras kartas, kai ji išeina už savo vienuolyno sienų. Pirmą kartą teko išeiti ne savo noru, o bėgant nuo pilietinio karo metu siautusio antikatalikiško smurto.

Kelis atskirus žodžius reikia skirti manifestacijoms prieš popiežių ir prieš Pasaulines jaunimo dienas. Trečiadienį surengtoje protesto eisenoje dalyvavo, pasak policijos, apie 5000, pasak kitų, iki 10 000 dalyvių. Ispanijos spauda rašė, kad manifestacijos dalyviai priklauso apie 140 įvairių judėjimų – anarchistų, kairiųjų, disidentinių krikščionių, feminisčių, homoseksualių asmenų, ateistų ir radikalių sekuliaristų. Vėliau, vakare ir naktį, taip pat ketvirtadienį, užregistruoti įvairūs įtampos epizodai – apsimainymai epitetais tarp protestuotojų ir piligrimų grupių, policijos įsikišimas skirstant protestuotojų susibūrimus. Užregistruota ir tai, ką galima pavadinti tikra „žodine prievarta“ – prie metro išėjimo susibūrusios kelios dešimtys protestuotojų kiekvienam išeinančiam kunigui ar vienuoliui rėkė „pedofilas“, o jauniems piligrimams – „lauk iš čia“, „mes jūsų nenorim“, „jūsų popiežius nacis“ ir pan.

Vienas iš pagrindinių protestuotojų retorikos akcentų – esą milžiniškos išlaidos skirtos popiežiaus vizitui ir katalikiško jaunimo renginiui, kai šalis krizėje, o pinigų trūksta jautrioms socialinėms sritims. Į tai buvo ne kartą atsakyta – PJD sąmata siekia apie 50,5 milijono eurų. Tačiau apie 70 procentų šios sumos surinkta iš dalyvių mokesčio, o likusius 30 procentų padengė privatūs donorai.

Kritikos retorikoje dažnai minimos išlaidos, kurias valstybė, tad ir mokesčių mokėtojai, tame tarpe ir antikatalikiškai nusiteikę, patiria dėl tūkstančių policininkų gatvėse. Tačiau tai irgi pseudoargumentas, nes valdžios pareiga yra užtikrinti viešą saugumą nepriklausomai nuo įvykio rūšies: tai gali būti tarptautinis futbolo čempionatas, daug saugumo pastangų reikalaujantis tarptautinis politikos lyderių susitikimas. Kaip dienraščiui „El Pais“ pareiškė Ana Botella, Madrido miesto patarėja mobilumo klausimais, gegužės mėnesį keturias dienas Madride vykęs gėjų festivalis taip pat pareikalavo masyvių organizacinių ir saugumo pajėgų. O gal katalikai nebeturi teisės susirinkti, švęsti ir pasikviesti savo lyderių? Botella pridūrė, kad net ir vien komerciniu požiūriu kalbos apie „nepakeliamas“ išlaidas mažai ko vertos: galima realistiškai prognozuoti, kad milijonas ar daugiau PJD dalyvių į Ispanijos sostinės ekonomiką įneš nuo 100 iki 200 milijonų eurų, nekalbant apie milžinišką Ispanijos ir Madrido reklamą.

Kai kuriuose žiniasklaidos straipsniuose manifestams ir protestams skirta neproporcingai daug vietos, daug ar visai nutylint apie kitus PJD akcentus. Kita vertus, akivaizdu, kad sąlyginai mažas protestuotojų skaičius naudojasi PJD tarsi garsiakalbiu savo interesams ir idėjoms. (rk)