Panevėžio vyskupas kviečia į Žolinės atlaidus Krekenavoje
Šia proga paskelbtame ganytojiškame laiške, vyskupas Jonas Kauneckas visų pirma praneša,
jog Krekenavos šventovei suteiktas Mažosios bazilikos titulas. Šių metų birželio 30
d. Apaštalų Sostas paskelbė, kad Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčiai
suteiktas mažosios bazilikos titulas ir garbė. Tai nuostabus Panevėžio vyskupijos
Krekenavos piligriminės šventovės apdovanojimas – didžiulis išaukštinimas!
Vyskupas
primena, jog mintis prašyti bazilikos vardo kilo 2009 m. pradžioje, ruošiantis Krekenavos
miesto ir stebuklingojo paveikslo 600 m. jubiliejui. 2009 m. kovo 9 d. Popiežiui buvo
išsiųstas laiškas, kuriame buvo prašoma, šiai šventovei, kurioje „į Švč. Dievo Motiną
nuolat meldžiasi būriai tikinčiųjų ir sulaukia gausių malonių“ suteikti mažosios Bazilikos
vardą.
Savo ganytojiškame laiške vyskupas Jonas Kauneckas papasakojo ir Krekenavos
šventovės bei joje stebuklais garsėjančio paveikslo istoriją. Krekenava ir koplytėlėje
esantis stebuklingas paveikslas pirmąsyk paminėti istoriniame šaltinyje jau Vytauto
Didžiojo laikais – 1409 m. O po dešimties metų, 1419-aisiais, Betygalos klebono prašymu
Vytautas Didysis pastatė pirmą Krekenavos bažnyčią. Į ją buvo perkeltas stebuklingasis
paveikslas. 1960 m. mokslininkai restauratoriai nustatė, kad paveikslas tikrai yra
senas, nutapytas Italijos mokyklos stiliumi ir papuoštas sidabru bei brangakmeniais
Vilniaus auksakalių. Krekenavos šventovė pirmoji Lietuvoje 2009 m. kovo 11 d. sujungta
ypatingos giminystės dvasinais ryšiais su Popiežiškąja Didžiąja Švč. Mergelės Marijos
Bazilika Romoje, įrašyta į tos Bazilikos lentas, kaip dukterinė šventovė. Ta proga
Apaštalinė Penitenciarija suteikė visiems amžiams visuotinius atlaidus.
Panevėžio
vyskupo laiške taip pat paiminėti Krekenavos ryšiai su palaimintuoju popiežiumi Jonu
Pauliumi II ir šios šventovės svarba naujųjų laikų Lietuvos istorijoje ir galiausiai
laiškas baigiamas šiais žodžiais:
„Šių metų Žolinė Krekenavoje bus tikra Gailestingumo
triumfo šventė iškilmingai skelbiant bazilikos vardą, dėkojant Dievui už Gailestingumo
metus. Šiais laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais nuskambės Krekenavai
didžiausia Gailestingumo dovana. Taigi, šiais metais visiems katalikams dera aplankyti
Krekenavą: visi būkime didžiojo triumfo ir padėkos dalyviai. Visus širdingai kviečiame:
juk, užtariant Krekenavos Dievo Motinai, Dievo malonės liete liesis. Ar tuo tiki,
Broli ir Sese? Atkeliauk, įsitikinsi! Esi nuoširdžiai kviečiamas ir laukiamas“.
Žolinės
atlaidų Krekenavoje programa:
Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimo į
Dangų atlaidai Krekenavos šventovėje prasidės sekmadienį, rugpjūčio 14-ąją, švęsimomis
oktavos išvakarėmis. Pačią iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, bus paskelbta apie Mažosios
bazilikos titulo suteikimą Krekenavos bažnyčiai ir bus dėkojama už šį išskirtinį pagerbimą.
Rugpjūčio 15-ąją Krekenavoje bus taip pat švenčiama padėkos už Gailestingumą diena.
Tą dieną Mišios Krekenavos Mažojoje bazilikoje bus aukojamos 8,00, 9.30, 12.00 ir
19.00 val.
Likusiomis oktavos dienomis Mišios bus aukojamos 9.30, 12.00 ir
19.00. Po rytinių Mišių vyks Švenčiausiojo Sakramento adoracija ir bus kalbamas Rožinis.
Nuo
antradienio iki sekmadienio kiekviena oktavos diena turės savo intenciją, kuria bus
aukojamos vidudienio Mišios. Antradienį bus meldžiamasi už Lietuvos atgimimą, trečiadienį
– už kunigus, vienuolius ir pašaukimus, ketvirtadienį – už ligonius, medikus, slaugytojus
ir Caritas savanorius, penktadienį – už parapijas ir pilietines bendruomenes, šeštadienį
– už mokinius, mokytojus, studentus, dėstytojus, žiniasklaidos darbuotojus. Šią dieną
bus įteikiami kanoniniai siuntimai katechetams. Per rytines Mišias bus taip pat teikiamas
Sutvirtinimo sakramentas. Galiausiai paskutinę atlaidų dieną, sekmadienį, rugpjūčio
21-ąją, bus meldžiamasi už vaikus ir šeimas, maldoje prisimenant ir tas šeimas, kurios
negali sudaryti katalikiškos santuokos.