Popiežiaus kalba sekmadienio vidudienį. Eucharistija įpareigoja mylėti artimą
Šio sekmadienio Evangelija pasakoja apie duonos padauginimo stebuklą, Jėzus padarytą
didelei miniai žmonių, kurie jį sekė, klausėsi jo žodžių, buvo pagydomi iš įvairių
ligų. Temstant, mokiniai pataria Jėzui pasiųsti žmones į aplinkinius kaimus, kad pasirūpintų
maisto. Tačiau Jėzus turi galvoje ką kita: „Jūs duokite jiems valgyti“. Mokiniai turi
tik penkis duonos kepaliukus ir dvi žuvis. Ir štai dabar Jėzus padaro tai, kas mums
primena Eucharistiją. Jis „pažvelgė į dangų, sukalbėjo palaiminimą, laužė ir davė
mokiniams, o tie dalijo žmonėms“. Stebuklas čia glūdi tame, - sakė popiežius, - kad
broliškai besidalijant tais keliais kepalėliais, Dievo padarė taip, kad jų ne tik
pakako visiems pamaitinti, bet dar ir liko dvylika pintinių. Liepdamas mokiniams išdalinti
duoną miniai, Viešpats juos jau rengia būsimai apaštališkajai misijai: jie turės dalyti
žmonėms Žodžio ir Eucharistijos maistą.
Šiame stebuklingame ženkle susitinka
Dievo įsikūnijimas ir pasaulio atpirkimas. Jėzus „išlipa“ iš valties ir ateina susitikti
su žmonėmis. Šv. Maksimas Išpažinėjas sako, jog „iš meilės jis panoro pasirodyti mums
kūne, kilusiame iš mūsų kūno, tačiau nesuteptame jokios nuodėmės, ir mokyti mus tokiais
žodžiais, kokius mes sugebame suprasti“. Šiuo stebuklu Viešpats paliudija didžiausią
solidarumą su žmonėmis. Šią akimirką prisimename mūsų brolius ir seseris Afrikos rago
regione kenčiančius bado dramą, sukeltą sausros, nesibaigiančio karo ir pastovių institucijų
nebuvimo. Kristus patenkina mūsų kūno alkį, bet kartui jis duoda ir daugiau, nes žmogus
alksta ir trokšta didesnių dalykų. Kristus mums duoda valgyti dangaus duonos. Kristaus
duonoje mes gauna Dievo meilę. Kai susitinkame su Kristumi, mūsų alkį numalšina pats
gyvasis Dievas.
Brangieji, - sakė popiežius Benediktas, - Eucharistijoje Jėzus
mus įpareigoja liudyti Dievo gailestingumą kiekvienam žmogui. Eucharistija įpareigoja
mylėti artimą. Apie tai mums savo pavyzdžiu byloja ir šį sekmadienį Bažnyčios minimas
šv. Ignacas Lojola, pasiryžęs „ieškoti Dievo visuose dalykuose ir jam tarnauti visuose
kūriniuos“. Melskime Mergelės Marijos užtarimo, kad mūsų širdys užjaustų kenčiantį
artimą ir kad mokėtume viskuo broliškai dalintis. (jm)