Popiežiaus atstovas dalyvaus pirmųjų Amerikos vyskupijų jubiliejinių metų uždaryme

Popiežius Benediktas XVI paskyrė Sevilijos arkivyskupą emeritą kardinolą Carlosą Amigo Vallejo savo atstovu Lotynų Amerikoje rugpjūčio 7, 8 ir 9 d. vyksiančiose iškilmėse, kuriomis bus užbaigiami trijų pirmųjų Amerikos vyskupijų įkūrimo 500-ieji jubiliejiniai metai.

Netrukus po Amerikos atradimo, prieš 500 metų naujajame pasaulyje buvo įkurtos trys pirmosios vyskupijos – Santo Domingo ir La Vega (dabartinėje Dominikos Respublikoje) ir San Juan (Puerto Rike).

1492 m. rudenį Kristui Kolumbui atradus naują žemyną, netrukus prasidėjo ne tik jo kolonizacija ir ekonominė eksploatacija, bet taip pat bandymai skelbti Evangeliją vietiniams žmonėms. Iš pradžių netgi kai kas bandė kelti klausimą dėl Amerikos indėnų žmogiškumo. Kolonistams nelabai patiko, kad vietiniai gyventojai būtų krikštijami, nes su pakrikštytu reikia elgtis kaip su sau lygiu tikėjimo broliu. Prireikė net tuo metu labai garsaus ir didelį prestižą turinčio Salamankos universiteto nutarties, patvirtinančios, kad Amerikos autochtonai yra tokie patys žmonės kaip ir europiečiai. Pirmąją vyskupiją naujajame pasaulyje popiežius Julijus II bandė įkurti jau 1504 m., tačiau jo sprendimui pasipriešino naują pasaulį savąja nuosavybe laikanti Ispanija. Ir tik po septynerių metų – 1511 rugpjūčio 8 d., sugebėjęs įveikti ispanų priešiškumą, popiežius Julijus II paskelbė bulę „Romanus pontifex“, kuria įkūrė iškart tris vyskupijas – Santo Domingo, La Vega ir San Juan de Puerto Rico.

Šios vyskupijos tapo Amerikos evangelizavimo židiniais. Po 35 metų – 1546-aisiais, popiežius Paulius III Santo Domingo vyskupijai suteikė metropolinės arkivyskupijos rangą ir jai priskyrė dvi minėtąsias kartu įkurtas vyskupijas bei keletą naujų vyskupijų: Coro (šiandien Venesuelos Karakaso arkivyskupija), Kubos Santiago, Hondūro Comayagua (šiandien Tgucigalpa) ir Jamaikos teritorinę abatiją. Tai buvo savarankiškų katalikų Bažnyčios struktūrų Lotynų Amerikos užuomazga. (jm)