Pirmadienį buvo minimas apaštalas šv. Jokūbas. Piligrimų kelias nutiestas iki Lietuvos.

Šv. Jokūbo šventė liepos 25-ąją ypatingomis iškilmėmis pažymėta apaštalo relikvijas saugančiame ir jo vardu pavadintame Ispanijos Galicijos mieste Santiago de Compostela. Kaip kasmet, šv. Jokūbo šventei buvo ruoštasi novena, prasidėjusia liepos 15 d. Pirmadienio, pačios šventės dienos pavakare, miestiečiai ir piligrimai susirinko aikštėje priešais Santiago katedrą, kuri beje šių metų pavasarį minėjo konsekravimo 800 metų sukaktį. Iš katedros aikštės iškilminga procesija įžengė į vidų, kur apaštalo Jokūbo šventės Mišias aukojo Santiago arkivyskupas Julian Bario Bario, koncelebruojant ir kitų Galicijos vyskupijų ganytojams. Mišių metu, po Tikėjimo išpažinimo, Galicijos parlamento vadovė Pilar Rojo Noguera, Ispanijos karaliaus Jono Karolio vardu, perskaitė tradicinius maldavimus, kad šv. Jokūbas užtartų Ispanijos karalystę, jį pasirinkusią savo dangiškuoju globėju. Maldavimų tradicija siekia septynioliktojo amžiaus vidurį. Pirmą kartą globoti Ispaniją šv. Jokūbą maldavo karalius Pilypas IV 1643 m.

Ispanijos globėjo šv. Jokūbo šventė pažymėta ir Romoje. Mišias šia proga ispanų nacionalinėje bažnyčioje Romos centre aukojo Tikėjimo mokymo kongregacijos sekretorius, ispanų tautybės arkivyskupas Luis Ladaria.

Šv. Jokūbo kapas jau daug amžių yra piligrimų kelionių tikslas. Maždaug nuo dabartinės Santiago katedros pastatymo laikų, tai yra jau aštuonis šimtus metus, piligrimai eina vadinamuoju pagrindiniu šv. Jokūbo keliu, nuo Pirėnų kalnų vedančiu į Santiagą. Vėliau atsirado pietinis piligrimų kelias, vedantis iš Portugalijos, ir šiaurinis, einantis Atlanto pakrante. Per Ispaniją vedantys keliai buvo pratęsti ir kitapus Pirėnų, kuriais piligrimai atkeliaudavo iš Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Italijos. Šiandien šv. Jokūbo piligrimų keliai apraizgę jau kone visą Europą. Iš toli vedantys piligrimų keliai galiausiai Ispanijoje įsilieja į tradicinį pagrindinį Jokūbo kelią.

Kaip tik šį pirmadienį, apaštalo šv. Jokūbo šventės dieną, Jokūbo kelio atkarpos statusas buvo suteiktas 300 km atstumui, tarp Lietuvos ir Lenkijos sienos perėjos ties Lazdijais ir Lenkijos Olštino miesto. Ši, maždaug 8-10 dienų kelionės pėsčiomis atkarpa veda nuo valstybinės sienos, per Seinus, Vygrius, Rytprūsiuose esančią Šventosios Liepos Marijos šventovę, iki pat Varmijos vyskupijos sostinės Olštino ir ten susijungia su toliau į vakarus vedančia jau anksčiau Jokūbo kelio statusą gavusią atkarpa. Jokūbo kelio vardo suteikimo iškilmė pirmadienį vyko šiaurės rytų Lenkijos Ketrzyn mieste (buvusiame Rytprūsių Rastenburge). Ateity ketinama oficialiai pripažintą Jokūbo kelią pratęsti iki pat Talino. (jm)