Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų stovykla
Š.m liepos 12 – 19 dienomis Nemunaityje (Alytaus rajonas, Kaišiadorių vyskupija) vyko
tradicinė, devintoji, Vilkaviškio vyskupijos ministrantų, adoruotojų ir giedotojų
stovykla, kurią organizavo vyskupijos jaunimo centras drauge su vyskupijos parapijinės
katechezės ir religinio švietimo centru. Stovykloje dalyvavo šimtas ministrantų, adoruotojų
bei giedotojų iš daugelio Vilkaviškio vyskupijos parapijų, bei keli stovyklautojai
iš Kauno bei Vilniaus arkivyskupijų. Šių metų stovyklos tema (Su)Kūrimas, aprėpė Pradžios
knygos pirmąjį skyrių, kur kiekvieną dieną buvo gilinamasi į atskirą Dievo kūrybos
dieną.
Liepos 12 dieną stovyklautojai tik atvykę į stovyklą, drauge su savo
tėvais turėjo nueiti kūrybinėmis užduotimis, teologiniu ir bendražmogišku išprusimu
pažymėtą estafečių kelią, po kurio visi rinkosi iškelti Lietuvos valstybinę vėliavą,
bei susipažinti mažesniuose būreliuose, kurie stovykloje vadinami šeimomis. Po stovyklos
atidarymo Eucharistijos stovyklautojai dalyvavo stovyklos atidarymo programoje, kurioje
stovyklos vadovai (devyniolika asmenų) vaikams parodė misterinį spektaklį „Sukūrimas“,
prisistatė visi devyni stovyklos šeimų būreliai (Sparnuočiai, Vandenynas, Ryto aušra,
Dangaus skliautai, Želmenėliai, Vėjo dvelksmas, Šviesuliai, Gyvybės alsavimas, Rojaus
sodas). Programa užbaigta Šventežerio parapijos jaunimo krikščioniškojo pantomimos
teatro spektakliu „Pasaulio sukūrimas“ (rež. Kun. J. Cikana ir mokytoja J. Goberienė).
Liepos
13 diena. Šios dienos tema – „Tebūnie šviesa“, stovyklautojams buvo pristatyta iškart
po pusryčių. Kiekviena stovyklos diena turėjo savo įvadą – mokymą katechezę, kurioje
stovyklautojai dalyvaudavo prieš kasdienes šv. Mišias. Šią dieną stovyklautojus aplankė
Vilkaviškio vyskupijos ganytojas Rimantas Norvila. Vyskupas vadovavo šv. Mišioms,
kuriose patarnavo iš stovyklaujančių ministrantų sudaryta asista, homilijoje dalindamasis
dienos Dievo žodžio aktualijomis; pabendravo bei papietavo drauge su visais, skyrė
laiko asmeniniam susitikimui su stovyklos vadovų komanda ir su giesme bei kukliomis
dovanomis buvo palydėtas į kelionę. Po pietų stovyklautojai dalyvavo pasirenkamuose
būreliuose, kurie veikė visą stovyklos laiką. Jų buvo tikrai gausu ir įvairių. Tai:
liturgika, italų kalba, retorika, giedojimas, gyvūnijos pasaulyje, raižymas, rožinių
gamyba, žaidimų pasaulyje, draugystės juostelės, sportas, rankdarbiai iš odos, popieriniai
stebuklai, lyderiavimas, vėlimas iš vilnos, siuvinėjimas kryželiu, fotografija, audiovizija,
pirmoji med. pagalba, origamis, plastinė anatomija, dailės menas, dekoravimas, reklamos
pasaulis, kino menas „nuo pradžios pasaulio“, vitražai ir tinklinis. Diena užsibaigė
vakaro programa žygiu „Šviesos takas“, kuriame stovyklautojai apmąstė šviesos prasmę
ir simboliką.
Liepos 14 diena - “Link dangaus” - buvo skirta apmąstyti dangaus
temai tiek krikščioniška, tiek bendražmogiška prasme. Vidurdienyje Nemunaičio bažnyčioje
lankantis keliaujančiai Dievo Gailestingumo paveikslo kopijai, visi drauge giedojo
Dievo gailestingumo vainikėlį bei Dievo gailestingumo litaniją. Stipriausias šios
dienos įvykis buvo vakarinės Susitaikinimo sakramento pamaldos, kuriose taip pat vyko
ir švč. Sakramento adoracija. Penki kunigai net pusantros valandos klausė išpažinčių,
o bažnyčioje buvo giedamos giesmės kurių metu stovyklautojai ir vadovai turėjo galimybę
liudyti kitiems savo tikėjimą. Jaunimo liudijimai išties buvo labai jautrūs ir padrąsinantys
priimti Jėzų į savo gyvenimą ir juo sekti.
Liepos 15 diena – “Jo dovanos”
– padėjo stovykloje dalyvaujantiems 12 – 16 metų asmenims suvokti, kad visa ką turime,
turime iš Dievo malonės. Visa yra Jo dovanos, kuriomis esame kviečiami dalintis su
kitais, suvokiant, kad pirmiausiai žmogus, kaip asmuo, yra dovana. Po pilnos ir intensyvios
dienos visi dalyvavo orientaciniame žygyje Nemunaičio pušyne, kuriame buvo vertinami
ne tik greitumas ir profesionalumas, bet pabrėžiama draugiškumas, kultūra ir gebėjimas
veikti drauge. Kai kuriems šis įvairiomis užduotimis pripildytas žygis tapo tikru
išbandymu.
Liepos 16 diena – „Tėkmė“ buvo įspūdinga tuo, kad vadovai surengė
„vandens mūšį“, kuris stovyklautojams atminty liko, kaip labai netikėtas ir malonus
akibrokštas, o vakaro programoje stovyklautojai turėjo imituoti žinomus ir tikinčius
pasaulio lyderius dalyvaudami „Žvaigždžių parade“. Užduotį jaunimas suprato ir išpildė
itin kūrybiškai ją užbaigdami šaunia ir linksma diskoteka.
Liepos 17 diena
– „Vieta gyventi“ - buvo skirta apmąstyti gyvenimui žemėje, atsakant į klausimus,
kaip aš atnaujinu žemės veidą dvasine ir fizine prasme. Šią dieną stovyklautojai dalyvavo
Eucharistijos šventime su vietinės parapijos bendruomene, į liturgiją įnešdami jaunatviškumo
ženklų ir susirinkusiems padėdami suvokti, jog tikrai yra puikaus tikinčio jaunimo.
Dienos tėkmė atvedė prie nuostabaus filmo „Vandenyno gelmėse“ peržiūros ir dviejų
alternatyvų pasirinkimo – diskotekos, arba švč. Sakramento adoracijos bažnyčiose.
Ir visų nuostabai, šiuos du kelius stovyklautojai pasirinko maždaug per pusę.
Liepos
18 diena – “Atvaizdas” - kvietė mąstyti apie žmogaus panašumą į Dievą, rasti panašumus
ir skirtumus, bei kelti klausimą, kodėl kartais būname tokie skirtingi nuo Dievo ir
kas mus gali vėl prie jo priartinti. Šią priešpaskutinę dieną stovykloje vyko rinkimai,
buvo renkamas kultūringiausias, mandagiausias bei draugiškiausias stovyklautojas,
kuriam atiteko puikūs, iš Romos parvežti marškinėliai su Leonadro da Vinči piešiniu.
Dienos metu stovyklos radijo laidoje buvo kalbama apie šimto metų jubiliejų švenčiančią
Ateitininkų federaciją bei skambėjo kvietimas savo mokyklose ir parapijose steigti
ateitininkų kuopas. Vakare vyko tradicinės futbolo varžybos, kurios pradedamos estafetinėmis
užduotimis, o vėliau susirungė stovyklautojų ir vadovų komanda, ir tradiciškai vadovų
komanda pralaimėjo, nes dalis stovyklautojų turi specialų sportinį pasirengimą ir
šioje vietoje būna pranašesni už daugelį vadovų. Prasidėjus paskutiniai nakčiai stovykloje,
norintieji dalyvavo visą naktį trukusioje Eucharistinėje adoracijoje, kurioje buvo
kviečiami melstis už stovyklą, už savo artimus žmones bei už parapijines bendruomenes,
kuriose ieško gilesnio Dievo pažinimo. Stebėtinas stovyklautojų noras, bei ryžtas
atsikelti pasirinktą valandą naktį ir būti Eucharistinio Jėzaus artumoje, leidžia
su viltimi žvelgti ir į Bažnyčios ir į tautos ateitį.
Liepos 19 diena – „Septintoji
diena“ – tai paskutinė stovyklos diena. Šią dieną katechezėje buvo kalbama apie Viešpaties
dienos – sekmadienio – šventimą, bei kokia turėtų būti krikščionio kataliko pozicija.
Paskutinioji diena stovykloje pažymėta mažų ir mielų atminimo dovanėlių gamyba, skaidriomis
draugystės ašaromis, linkėjimais bei šūksniais „iki kitų metų“. Popiet stovyklautojai
savo būreliuose, drauge su vadovais aptarė stovyklą, išryškindami gerus bei taisytinus
dalykus.
Kaip visa ko vainikavimas – vyko stovyklos uždarymo Eucharistija,
kuriai vadovavo stovyklos vyr. vadovas kun. Rytis Baltrušaitis, drauge koncelebravo
stovyklos vadovas kun. Vytautas Mazirskas bei atvykęs kun. Virginijus Gražulevičius.
Homilijoje kun. Rytis sakė: „Stovykla yra laikas, kuomet mes savo širdies tikėjimo
skrynelę pripildome tikėjimo, bendravimo, kūrybos perlų. Dabar ateina laikas tais
perlais dalintis aplinkoje, kurioje gyvenate ir mokotės. Būkite drąsūs liudydami savo
bendraamžiams tikėjimą Dievu.“
Po iškilmingos vakarienės ir didžiulio torto
valgymo, jau dalyvaujant daugeliui stovyklautojų tėvų, vyko atsisveikinimo programa,
kurios metu vadovai parodė poezijos spektaklį „Ar jūs atsimenat vaikystės miegą“,
buvo žiūrimas stovyklos filmukas išryškinant pagrindinius stovyklos momentus, bei
stovyklos šokių būrelio nariai atliko nuotaikingą modernų šokį, po kurio visi buvo
įtraukti į keletą šokių ir išvyko namo.
Stovyklos vadovai, vaikams išvykus,
turėjo padėkos už vadovo tarnystę vakarą. Liepos 20 dieną sutvarkė stovyklą, po išsamios
refleksijos bei padėkos Eucharistijos atsisveikino su Nemunaičio stovyklaviete iki
kitų metų, kuomet čia vyks jubiliejinė, dešimtoji, Vilkaviškio vyskupijos ministrantų
stovykla.
Stovyklos rengėjai dėkingi fondui „Renovabis“, Vilkaviškio vyskupijos
kurijai, pavieniams rėmėjams bei visiems, kurie lydėjo šią svarbią Bažnyčios veiklą
savo malda ir padrąsinančiu žodžiu.