Sekmadienio vidudienio malda. Palyginimas apie Dangaus karalystę

Vidudienio maldos susitikime Šventasis Tėvas komentavo sekmadienio Evangelijos skaitinį apie kviečių ir raugių, geros ir blogos sėklos parabolę, kurią Jėzus pateikė savo mokiniams ir klausytojams.

Evangelinės parabolės yra trumpi pasakojimai, kuriuos Jėzus naudoja dangaus Karalystės slėpinių skelbimui. Naudodamas kasdienio gyvenimo vaizdus ir situacijas, Viešpats nori parodyti tikrąjį visų dalykų pamatą. Jis parodo Dievą, kuris įeina į mūsų gyvenimus ir nori paimti mus už rankos. Su šiais pasakojimais dieviškasis Mokytojas pirmiausia kviečia pripažinti Dievo Tėvo pirmenybę. Kur jo nėra, ten nieko negali būti gero. Tai viską lemiantis pirmumas. Dangaus karalystė reiškia, būtent, Dievo viešpatavimą, o tuo norima pasakyti, kad Jo valia turi būti priimta kaip vedančioji gairė mūsų gyvenimuose, - kalbėjo Benediktas XVI.

Šio sekmadienio Evangelijos tema yra dangaus Karalystė. Pasak popiežiaus, „dangus“ čia neturi būti suprantamas kaip erdvė virš mūsų, beribė erdvė gali taip pat būti žmogaus viduje. Jėzus lygina dangaus Karalystę su kviečių lauku, padėdamas suprasti, kad mumyse yra pasėta kažkas mažo ir paslėpto, kas vis tik turi neužgniaužiamą gyvybinę jėgą. Nepaisant visų kliūčių, sėkla auga ir subrandina derlių. Šis derlius bus geras, jei gyvenimo dirva buvo įdirbta pagal dievišką valią. Todėl parabolėje apie gerą sėklą ir piktžoles Jėzus perspėja, kad po šeimininko sėjos, visiems užmigus, atėjo „jo priešas“ ir pasėjo blogą sėklą. Tai reiškia, kad turime būti pasiruošę saugoti nuo krikšto dienos gautą malonę, maitindami tikėjimą į Viešpatį, neleidžiantį blogiui įsišaknyti.

Benediktas XVI citavo šv. Augustiną, kuris, komentuodamas parabolę, pastebėjo, jog „daugelis pirma buvo bloga sėkla, o vėliau tapo gera“ ir kad jei blogieji nebūtų kantriai toleruojami, nepasiektų girtino pasikeitimo. (rk)