Religijų atstovų susitikime Asyžiuje dalyvaus ir netikintieji

Šventojo Sosto dienraštis „l‘Osservatore Romano” šiomis dienomis paskelbė kelių Romos Kurijos kardinolų svarstymus apie popiežiaus Benedikto XVI sušauktą, šių metų spalio 27 d. Asyžiuje vyksiantį religijų atstovų susitikimą. Tarp pasisakiusiųjų yra ir Popiežiškosios kultūros tarybos primininkas kardinolas Gianfranco Ravasi. Jis atkreipia dėmesį, kad Asyžiaus susitikime, kartu su įvairių krikščioniškų konfesijų ir kitų religijų išpažinėjais, ketina dalyvauti ir keletas asmenų, kurie nors ir plačiai besireiškiantys kultūriniame bei socialiniame bendradarbiavime su tikinčiaisiais, patys yra netikintys.

Lyginant su 1986 m. popiežiaus Jono Pauliaus II sušauktu pirmuoju Asyžiaus susitikimu, kurio 25-ųjų metinių proga Benediktas XVI sušaukė šį antrąjį susitikimą, netikinčiųjų kultūros veikėjų ir intelektualų dalyvavimas bus vienas ryškesnių šiuodu susitikimus skiriančių bruožų. Pasak kardinolo Ravasi, čia turime reikalo su ta pačia popiežiaus Benedikto XVI įžvalga, kurios dėka gimė vadinamojo „Pagonių kiemų“ iniciatyva. 2009 m. prieš Kalėdas susitikęs su Romos Kurijos vadovais, popiežius Benediktas jiems kalbėjo: „Aš manau, kad Bažnyčia turėtų kurti naujas susitikimo vietas, tarsi „pagonių prieškiemius“, kuriuose su Dievo galėtų tam tikra prasme susitikti ir tie žmonės, kurie jo nepažįsta, kurie dar neprisilietė prie jo slėpinio“.

Atsiliepiant į šituos popiežiaus žodžius pastaraisiais mėnesiais jau pabandyta sukurti tokius „Pagonių kiemus“, tokias susitikimo ir keitimosi idėjomis vietas. Kardinolas Ravasi priminė šių metų kovo mėnesį Paryžiuje vykusius renginius ir kitus panašius numatytus ateityje, vyksiančius Bolonijoje, Bukarešte, Tiranoje, Barselonoje, Marselyje, Prahoje, Palerme, Kvebeke, Vašingtone ir kitur.

Šioms iniciatyvoms vardą davęs „Pagonių kiemas“ – tai Jeruzalės šventyklos prieškiemis, į kurį turėjo teisę įeiti žydų tautai nepriklausantys žmonės. Šis išorinis prieškiemis nuo vidinių šventyklos dalių buvo atskirtas siena, su užrašu, skelbiančiu, jog svetimšaliams įeiti į šventyklą draudžiama. Turbūt apie šią sieną kalba ir apaštalas Paulius laiške efeziečiams rašydamas, kad Kristus sugriovė „viduje stovinčią pertvarą“ ir sutaikė žydus su pagonimis. Ta siena kartu simbolizuoja ir perskyrą tarp tikinčiųjų ir netikinčiųjų, tarp Dievą išpažįstančiųjų ir neigiančiųjų.

Kardinolas Ravasi nemano, kad netikinčiųjų pakvietimas į religijų atstovų susitikimą būtu nesuderinamas su pagrindine šio įvykio idėja. Jis primena prancūzo mąstytojo Pierre’o Reverdy pastabą, jog labai dažnai net ir labai kategoriški ateistai Dievo klausimą kelia dažniau negu kai kurie tikintieji. O neretai netikėjimas yra ta būsena, kurią puikiai išreiškia rusų rašytojo Aleksandro Zinovjevo žodžiai: „Meldžiu tave, Dieve, būk!“. (jm)