Gruzijoje bus teisiškai pripažintos taip pat neortodoksų religinės bendruomenės. Nors
įstatymo projektui priešinosi Gruzijos ortodoksai, šalies parlamento priimtas įstatymas
įsigaliojo jį pasirašius prezidentui Michailui Saakašviliui, ketvirtadienį pranešė
Gruzijos spauda. Pagal naująjį įstatymą, religinėms bendruomenėms galės būti suteiktas
juridinio asmens statusas jei jas su Gruzija sieja istoriniai ryšiai, arba jei jos
jau yra pripažintos kurioje nors kitoje Europos Tarybai priklausančioje šalyje.
Pagal
naująjį įstatymą galės būti pripažintos Gruzijoje gyvuojančios Apaštališkoji Armėnų
ir katalikų Bažnyčia, protestantiškos baptistų bei musulmonų ir žydų bendruomenės.
Gruzijos ortodoksų Bažnyčios Patriarchatas, kuris atstovauja trims ketvirčiams
krašto gyventojų, griežtai sukritikavo naująjį įstatymą. Anot Gruzijos ortodoksų
patriarchato, įstatymas pažeidžia Gruzijos Bažnyčios ir valstybės interesus. Įstatymas
gresia neigiamomis pasekmėmis, už kurias turės atsakyti pareigūnai, pažymėjo patriarchatas.
Taip pat opozicijos partijos sukritikavo parlamento sprendimą kaip per daug skubotą.
Anot vyriausybės atstovų, nebuvo kitos išeities, su Patriarchatu nebuvo galima susitarti,
nors įstatyme įsakmiai pripažintas ypatingas Gruzijos ortodoksų Bažnyčios vaidmuo.
Šventasis
Sostas daugelį metų tarėsi su Gruzijos valstybe dėl katalikų bendruomenių teisinio
pripažinimo. 2003 buvo parengtas susitarimas su Tblisiu, tačiau pasipriešinus Gruzijos
ortodoksų Bažnyčios patriarchatui, susitarimas nebuvo pasirašytas. Gruzijos ortodoksų
patriarchatas nusistatęs priešiškai ypač dėl Apaštališkajai Armėnų Bažnyčiai suteikiamo
statuso. Patriarchatas būgštauja, jog pagal naujas normas armėnams bus paprasčiau
atkurti nuosavybės teises į jiems priklausiusias bažnyčias. Žlugus sovietinei imperijai
Gruzijos ortodoksų Bažnyčia galėjo pasisavinti daug sovietų valdžios uždarytų armėnų
bažnyčių. (sk)