Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretai

Bažnyčia paskelbs 19 naujų palaimintųjų, iš kurių 15 kankiniai; Pripažintos 4 vyrų ir 4 moterų herojiškos dorybės.

Šventųjų skelbimo kongregacija paskelbė 15 dekretų liečiančių tiek pat bylų dėl kandidatų į palaimintuosius ir šventuosius. Trumpai apžvelgsime visus šiuos dekretus, kurias leido paskelbti popiežius Benediktas XVI pirmadienį Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektui suteiktos audiencijos metu.

*

Septyniuose dekretuose kalbama apie užbaigtas nagrinėti bylas asmenų, kurie artimiausiu metu bus paskelbti palaimintaisiais. Keturi yra Garbingieji Dievo tarnai ir tarnaitės, kurių užtarimu įvyko stebuklingi pagijimai. Juos Šventųjų skelbimo kongregacijos teologų ir medikų komisijos įvardijo kaip moksliškai nepaaiškinamus, tačiau turinčius tvirtą teologinį pagrindą. Stebuklai įvyko užtariant

kun. Marianui Arciero, italui, mirusiam Neapolyje 1788m.,

kun. Jonui Juozapui Lataste, prancūzui Domininkonų vienuoliui, Betanijos šv. Dominyko trečiojo ordino seserų kongregacijos steigėjui, kuris mirė Prancūzijoje (Frasne-le-Château) 1869m.,

ses. Švč Sakramento Marijai Agnietei Teresei, ispanei vienuolei, įsteigusiai dvi kongregacijas: Švč. Sakramento klarisių misionierių ir Kristaus misionierių Visuotinei Bažnyčiai, mirusiai Romoje 1981m.

ses. Hildegardai Burjan, vokiečių kilmės pasaulietei, šeimos motinai, vienuolinės draugijos „Caritas Socialis“ steigėjai, kuri mirė Vienoje, Austrijoje, 1933.

Šie keturi Garbingieji Dievo tarnai ir tarnaitės bus iškelti į Altorių garbę artimiausiu metu. Belieka nustatyti jų beatifikacijos iškilmių datas.

*

Kiti trys Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretai dėl būsimų palaimintųjų skelbimo, patvirtina kankinystę. Įrodyta kankinystė – aukščiausioji gyvybės auka - pati savaime leidžia be kokių nors kitų papildomų įrodymų, kaip pav. stebuklai, skelbti Dievo tarnus ar tarnaites palaimintaisiais. Trys dekretai nustato, kad šie kandidatai į palaimintuosius buvo nužudyti tikrai iš neapykantos jų išpažįstamam krikščioniškajam tikėjimui.

Vysk. Salvijus Huix Miralpeix, Leridos (Ispanija) ganytojas, pelnė kankinio vainiką per Ispanijos pilietinio karo metu vykusius persekiojimus 1936 metais.

Kun. Karolis Lampert, austras, Insbruko Feldkirch Apaštališkosios Administratūros Provikaras pelnė kankinio vainiką per Antrąjį pasaulinį karą nacių kacete, Halėje prie Zalės, Vokietijoje, 1944 metais.

Vincentietė ses. Juozapa Martínez Pérez ir kitos 12 Vincento Pauliečio gailestingosios meilės seserų kongregacijos seserys, visos ispanės, pelnė kankinio vainiką skirtingose Valensijos vyskupijos teritorijos vietovėse, per Ispanijos pilietinį karą vykusius persekiojimus, 1936 metais, laikotarpyje nuo rugpjūčio 19d. iki gruodžio 9d.

Minėtieji Bažnyčios kankiniai – vienas vyskupas, vienas kunigas ir 13 vienuolių – netrukus galės būti iškeliami į Altorių garbę, skelbiami palaimintaisiais.

*

Kiti aštuoni popiežiaus patvirtinti Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretai ženklina aštuonių kandidatų į palaimintuosius ir šventuosius Romoje svarstomų kanoninių bylų pirmosios fazės pabaigą. Dekretais buvo pripažintos 4 Dievo tarnų ir 4 Dievo tarnaičių herojiškos dorybės. Nuo dabar jie galės būti vadinami Garbingaisiais Dievo tarnais ir Garbingosiomis Dievo tarnaitėmis. Kai kurie teologai tvirtina, jog herojiškų dorybių pripažinimas yra pats svarbiausias kanoninės bylos momentas, kuriuo Bažnyčia pripažįsta, kas tas asmuo tikrai nepaprastu būdu tapatinosi su Kristumi artimo meile ir aukojimusi Bažnyčiai. Štai jų vardai:

Kun. Jonas Marinoni, Teatinų ordino tėvas, gyvenęs Italijoje XV-XVI amž.,

Arkivysk. Juozapas Marija García Lahiguera, Valensijos ganytojas, Kristaus kunigo oblačių seserų kongregacijos steigėjas, mirė Madride, 1989m.

Kun. Matas Kadalikattil, Švč. Jėzaus Širdies seserų kongregacijos steigėjas Indijoje, mirė 1935m.

Kun. Rapolas Dimiccoli iš Barlettos vyskupijos, Italijoje, mirė 1956m.

Sofija Czeska-Maciejowska, Švč. M. Marijos Paaukojimo šventykloje kongregacijos steigėja, gyveno Lenkijoje XVI-XVII amž., mirė Krokuvoje.

Klarisė sesuo Zeinab Alif iš Sudano, arba Marija Juozapa Benvenuti, mirusi Italijoje 1926m.

Salezietė sesuo Laura Meozzi, Marijos krikščionių pagalbos dukterų instituto vienuolė iš Florencijos, mirė Silezijos vaivadijos kaime Pogrzebień, pietų Lenkijoje 1951m.

Liudvika Tincani, Kotrynos Sienietės Sąjungos misionierių mokyklos steigėja, italė, mirė Romoje 1976m. (sk)