Šv. Petras ir Paulius – pagrindiniai Romos Bažnyčios globėjai

Birželio 29-oji – apaštalų šventųjų Petro ir Pauliaus šventė – ypatingai minima Romoje, kur šiedu pagrindiniai pirmųjų dešimtmečių krikščionių bendruomenių vadovai atidavė gyvybes už Kristų ir kur iki mūsų dienų saugomos jų relikvijos. Šv. Petras, iš Gailėjos Betsaidos miestelio kilęs žvejys, Jėzaus pašauktas būti jo apaštalu ir vėliau paskirtas vadovauti pirmajai mokinių bendruomenei, iš Jeruzalės, per Antiochiją, atkeliavęs į tuometinio kone viso civilizuoto pasaulio sostinę Romą, čia buvo nukryžiuotas imperatoriaus Nerono valdymo laikais, apie 67 metus. Šv. Paulius, iš Tarso miesto kilęs fariziejus, Kristaus pašauktas prie Damasko vartų, skelbęs Gerąją Naujieną pirmiausia helėniškosios kultūros žmonėms, gyvybę už Kristų paaukojo irgi Romoje, panašiu kaip Petras metu. Tradicija teigia, kad jiedu buvo nukankinti tą pačią dieną, birželio 29-ąją. Petras buvo nukryžiuotas Romos pakrašty, už upės buvusiame Nerono cirke ir palaidotas gretimai buvusiose kapinėse. Paulius buvo nukirsdintas irgi už miesto, prie kelio vedančio į Ostijos uostamiestį. Jo palaikai buvo palaidoti prie Ostijos kelio, jo bičiulių šeimai priklausančiame kape. Šiandien jų palaidojimo vietose stovi didingos bazilikos, išaugusios vietoje ne nemažiau didingų ir puošnių bazilikų, kurias didžiųjų Kristaus apaštalų garbei fundavo ketvirtame amžiuje krikščionybę Romos valstybėje įteisinęs imperatorius Konstantinas.

Šventieji apaštalai Petras ir Paulius brangūs visiems krikščionims, tačiau dėl ypatingo ryšio su Roma jiedu laikomi katalikiškosios Vakarų krikščionijos globėjais, panašiai kaip Petro brolis Andriejus, pirmas Viešpaties pašauktas apaštalas, tokiu pačiu ypatingojo globėjo titulu vadinamas krikščioniškųjų Rytų sostinėje, buvusiame Konstantinopolyje. Dėl to, atleidus ir užmiršus Romą ir Konstantinopolį daug amžių skyrusius nesusipratimus ir nuoskaudas, dabar Petrinių šventės proga Romą kasmet lanko Konstantinopolio delegacijos, o minint apaštalą šv. Andriejų į Stambulą keliauja Romos Bažnyčios atstovai.

Šiemetinės Petrinės ypatingos dar ir tuo, kad birželio 29-ąją sukanka 60 metų nuo tos dienos kai popiežius Benediktas XVI – Josephas Ratzingeris, kartu su vyresniuoju broliu Georgu, priėmė kunigystės šventimus. Netrukus po šios sukakties, liepos 2 d. bus minima kasmetinė maldų už šventus kunigus diena, kurią 1995 m. įvedė palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, nurodydamas ją kasmet minėti Švenčiausiosios Jėzaus Širdies dieną, švenčiamą penktadienį po Devintinių oktavos. Popiežiaus kunigystės jubiliejaus sukakties ir maldų už kunigus dienos artumas paskatino Kunigų kongregaciją kreiptis į viso pasaulio vyskupus ir paraginti šia proga savo vyskupijose surengti šešiasdešimties valandų eucharistines adoraciją už popiežių ir už visus kunigus.

Apaštalų šventųjų Petro ir Pauliaus šventė tai ir proga pabrėžti visų vietinių Bažnyčių ryšį su Petro Sostu. Šią dieną popiežius suteikia naujiems arkivyskupams metropolitams palijų – jų autoritetą ir valdžią bei vienybę su popiežiumi simbolizuojančią vilnos juostą Šiemet per Petrines šiuos simbolius iš popiežiaus rankų priims 40 per pastaruosius vienerius metus paskirtų naujų arkivyskupų. Tarp palijų gausiančių arkivyskupų yra ir naujasis Rygos metropolitas Zbignevs Stankevičs. Kita vietinių Bažnyčių vienybės solidarumo su Roma išraiška yra vadinamojo Šv. Petro skatiko rinkliava. Visame pasaulyje šia proga surinktos aukos perduodamos popiežiui ir jis jomis paremia labiausiai stokojančias vietines bendruomenes arba stichinių nelaimių aukas.

Petrinių iškilmės Vatikane trečiadienį prasidės 9.30 Romos laiku (10.30 Lietuvos laiku). Apie jas kalbėsime mūsų laidoje rytoj. Taip pat primename, kad per Vatikano radijo garso ir vaizdo grotuvą galima žiūrėti tiesioginę popiežiaus aukojamų Mišių transliaciją arba vėliau jų įrašą. Grotuvą surasite mūsų interneto svetainės pagrindinio puslapio dešinėje arba sekdami šią nuorodą: http://player.rv.va/vaticanplayer01.asp