Tris palaimintuosius kankinius, nacių nužudytus kunigus, klausytojams pristatėme mūsų
šeštadienio programoje. Šioje laidoje paminėsime Milano katedros aikštėje sekmadienį
palaimintaisiais paskelbtus Dievo Tarnus kun. Serafiną Morazzone, kun. Klemensą Vismara
ir vienuolę Enriką Alfieri. Beatifikacijos liturgijai vadovavo kard. Angelo Amato,
Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas, bei Milano arkivyskupas Dionigi Tettamanzi.
Serafinas
Morazzone gimė 1747 m. vasario 1 d. Milane. Nuo mažens Serafinas troško tapti kunigu,
tačiau šeima buvo neturtinga ir negalėjo apmokėti sūnaus mokslų seminarijoje. Todėl
teko jam lankyti jėzuitų išlaikomą kolegiją. 1762 metais gavo lektoriaus žemesniuosius
šventimus, pradėjo patarnauti šv. Mišioms katedroje bei tęsė teologijos studijas.
Vėliau, turėdamas tik akolito ir egzorcisto ˛emesniuosius ventimus, buvo paskirtas
Chiuso miestelio Švč. Marijos į Dangų Ėmimo bažnyčios klebonu. 1773 m. gegužės 9 d.
gavęs kunigystės šventimus, persikėlė į Chiuso miestelį, kur praleido 49 metus. Čia
jis pasižymėjo pamaldumu, artimo meilės darbais, uolia kunigika tarnyste. Jis viską
išdalindavo vargšams ir ligoniams. Kunigui dar gyvam esant parapijiečiai jį vadindavo
„palaimintuoju Serafinu“. Kun. Serafinas Morazzone mirė 1822 m. balandžio 13 d.
Klemensas
Vismara gimė 1897 m. rugsėjo 6 d. nedideliame Agrate Brianza miestelyje, netoli Milano.
Anksti netekęs abiejų tėvų, giminaičių buvo išsiųstas į Monzos Viloresi kolegiją.
1913 metais įstojo į kunigų seminariją, bet prasidėjus I Pasauliniam karui gavo šaukimą
vykti į frontą. Po karo, 1919 metais įstojo į Popiežiškąjį užsienio misijų institutą
(PIME). Gavęs kunigystės šventimus, Klemensas Vismara išvyko misijoms į Birmą, dabartinę
Mianmaro respubliką. 64 metus keliavo iš kaimo į kaimą ir skelbė Gerąją Naujieną,
rūpinosi ligoniais ir našlaičiais, steigė vienuolių misionierių namus, statė bažnyčias,
koplyčias, ligonines ir mokyklas. 1957 metais vienintelį kartą trumpam buvo grįžęs
į Italiją. Po 1962 metų karinio perversmo Birmoje prasidėjo persekiojimai, dalis misionierių
buvo išvaryti iš šalies. Tačiau kun. Vismara kartu su kitais trimis dešimtimis Popiežiškojo
užsienio misijų instituto misionierių liko Birmoje. Palaimintasis kun. Klemensas Vismara
mirė 1988 birželio 15 d. Mong Ping mieste, kur ir buvo palaidotas. Palaimintasis žmonių
yra tituluojamas „Birmos Bažnyčios patriarchu“.
Marija Alfieri gimė Borgo
Vercelli miestelyje Italijos šiaurės vakaruose. Dvidešimties metų įstojo į vienuolyną,
šv. Jonės meilės seserų kongregaciją, kur gavo Enrikos vardą. Mažai žinoma jos biografijos
detalė susijusi su stebuklingu pagijimu. Keturis metus sirgusi Graves (Bazedovo) liga
sesuo Enrika visai pasveiko 1923 m. Mergelės Marijos užtarimu, išgėrusi gurkšnį Lurdo
vandens. Tais pačiais metais ji buvo paskirta į kalinių sielovados grupę Milano San
Vittore kalėjime, kuriame tarnavo 28 metus. Kurį laiką per Antrąjį pasaulinį karą
ji pati tapo kaline tame pačiame kalėjime, nuteista už nacių ir fašistų smurtą patyrusių
kalinių slaugymą. Šią patirtį vienuolė aprašė prisiminimų knygoje. Kaliniai vienuolę
vadindavo angelu sargu: ji dėjo daug pastangų, kad bet kiek sumažintų kalinių patiriamas
materialines ir moralines nuoskaudas, savo gerumu privedė prie ne vieno atsivertimo.
Kalinių Angelas sargas Enrika Alfieri mirė 1951 metų lapkričio 23d. (kl/sk)